Įžangos žodis

Šis leidinys yra parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Rusijos Federacijos (Karaliaučiaus srities) bendradarbiavimo per sieną 2014-2020 metų programos projektą „Kultūros paveldas pasienio regione – turizmui ir bendradarbiavimui“. Jame pabandyta apžvelgti šių dviejų šalių pasienio regione esančius architektūros, kultūros ir su žymių asmenybių paveldu susijusius objektus. Asmenybių buvimas ir geresnis jų pažinimas, pažangios tarptautinės bendruomenės ugdymasis dažnai sudaro sąlygas statiniams suteikti atgimimo galimybes, bendruomenėms leidžia prie jų susitelkti.

Projekto veiklomis ir lėšomis tolesnio bendradarbiavimo stiprinimui atnaujinami du iš jų: Kristijono Donelaičio memorialinis muziejus Tolminkiemyje (d. rus. Čistyje Prudy) bei Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirnas, jį pritaikant kultūros ir bendradarbiavimo poreikiams.

Visas šis regionas – senųjų lietuvių nadruvių ir sūduvių bei jų palikuonių, vėliau - ir kitų tautinių grupių gausesnių atstovų pradėto gyvenimo teritorija. Karaliaučiaus kraštas yra davęs pirmąją lietuvišką knygą, pirmąją lietuvišką gramatiką, pirmąjį dainyną, pirmuosius lietuviškus eilėraščius. Leidinyje minimas visas būrys praėjusiais amžiais čia gimusių ir gyvenusių bei kūrusių žymių lietuvių, keletas naujesnių laikų rusų bei kitų ar jungiančių tautybių žmonių, juos menantys statiniai ar vietovės.

Tikimasi, kad keičiantis politinėms nuostatoms atsiras galimybių ne vieną iš tų pastatų atstatyti, atnaujinti ir pritaikyti visuomeninėms reikmėms ir išsaugoti ateities kartoms.

Aprašomą teritoriją veikė panašūs istoriniai-administraciniai įvykiai, procesai, padalijimai, karai. Dalies kaimų ar miestelių neliko po Antrojo pasaulinio karo, kolektyvizacijų. Juos mena vardai, kūriniai, senosios nuotraukos.

Karaliaučiaus (dabar rus. Kaliningrad) krašte dvi administracinės struktūros bent po pora kartų keitė „oficialius“ vietovių ir vandenvardžių pavadinimus. Lietuvių kalbos istorijoje ir šiame leidinyje lietuviškai jie vadinami senaisiais vardais, dažniausiai skliausteliuose nurodant ir jų pavadinimus kituose kalbiniuose variantuose. Sovietų Sąjungos ar Rusijos Federacijos naudoti/jami pavadinimai pažymimi „dabar rus.“ ar Vokietijos (Rytų Prūsijos) – „vok.“. Kultūros paveldas abipus sienos gausus ir įvairus, yra įvairių kultūrinių ir ūkinių grupių kultūros paveldo objektų. Daugiausia – išlikusių kapų ir kapinynų, nemažai sakralinių paminklų, maldos namų, kiek mažiau išlikę senamiesčių, rūmų ir itin mažai – pilių ar jų griuvėsių, kurių išliko tik Karaliaučiaus krašte.

Karaliaučiaus krašte įsivyravus evangelikų liuteronų tikėjimui, o Marijampolės krašte – katalikybei, šios religinės ypatybės išryškėjo ir maldos namų statyboje, jų puošyboje. Įvykiai Antrojo pasaulinio karo bei pokario metais įnešė daug permainų maldos namų pastatų išlikimui, priklausomybei. Karaliaučiaus krašte sąlyginai ženklesnė dalis jų yra apleisti, degę, baigiantys sugriūti, dalis pakeitė savininkus. Ypatingi buvo 2010 m., kai stačiatikių bažnyčios nuosavybėn federacijos ir srities dūmos sprendimais buvo perduoti-perimti dauguma srityje esančių maldos namų, pilių ir panašių istorinių statinių. Keletas „perėmimo“ atvejų iš vienos konfesijos kitai yra ir Marijampolės krašte. Po šių pasikeitimų atstatyti vienos religinės konfesijos maldos namai, ant jų uždėjus kitos religinės konfesijos simbolius ar „bokštelius“, atkreipia dėmesį, sukelia įvairių klausimų. Tai kartu ir šio krašto išskirtinumas, istorijos, kurias verta pažinti.

Abejų šalių centrų (sostinių) kraštuose yra daug puošnių architektūros kultūros paveldo objektų, dažniausiai jie žinomesni ir gausiau lankomi. Šiame leidinyje norėjosi išryškinti tuos, kurie yra toliau nuo „centrų“, t.y. pasienio regionuose: Karaliaučiaus krašto rytinėje dalyje - (Darkiemio (d.rus. Oziorsk), Įsruties (d.rus. Černiachovsk), Gumbinės (d.rus. Gusev), Lazdynų (d.rus. Krasnoznamensk), Stalupėnų (d.rus. Nesterov) ir Ragainės (d.rus. Neman), o taip pat Marijampolės krašte - Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių rajono ir Vilkaviškio rajono savivaldybėse. Šie rajonai ir savivaldybės yra 1998 metų pasienio regionų ekonominio gerbūvio ir žmonių bendradarbiavimo stiprinimui sukurtos Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos ir Karaliaučiaus srities pasienio regionų sąjungos „Nemuno euroregionas“ dalis.

Į šį leidinį pateko tie objektai, kurie yra įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Leidinio rengėjai stengėsi, kad iš kiekvieno rajono ar savivaldybės į leidinį būtų įtraukti įdomiausi, turistų labiausiai lankomi ir nauji objektai.

Ribota leidinio apimtis neleido į jį sudėti visų architektūros ir žymių asmenybių paveldo bei kitų objektų – piliakalnių, dalies paminklų, istorinių įvykių vietų, kapinių ir senkapių.

Rengiant šį leidinį, remtasi įvairiais šaltiniais – nemažai medžiagos suteikė turizmo informacijos centrai, daug informacijos apie Nadruvos paminklus rasta „Mažosios Lietuvos enciklopedijoje“ ir knygoje „Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai“. Taip pat naudotasi ir įvairiais informaciniais leidiniais, internete paskelbta medžiaga, o fotografijas pateikė autoriai bei projekto vykdytojai -VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuras bei Karaliaučiaus srities istorijos ir meno muziejus. Nuoširdžiai dėkojame visiems, teikusiems informaciją, nuotraukas, patarimus.

Platesnė informacija apie Karaliaučiaus ir Marijampolės bei kitų Nemuno euroregiono architektūros kultūros ir žymių asmenų paveldą yra abejų kraštų turizmo informacijos centrų, muziejų ir kitų įstaigų svetainėse bei socialiniuose tinkluose.

VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuras