Kalvarijos senamiestis

Valstybės saugomas urbanistikos paminklas, susiformavęs XVII-XVIII amžiais. Dabartinį veidą senamiestis įgavo XIX amžiuje, jis buvo sutvarkytas pagal 1892-aisiais parengtą planą. Senamiesčio gatvių tinklas yra darniai susijęs su šiek tiek kalvota ir raižyta vietove. Penkių pagrindinių gatvių sankryžoje yra sudėtingos formos aikštė. Senamiestyje vyrauja XIX ir XX amžiaus pradžioje statyti vieno-trijų aukštų mediniai ir mūriniai namai.

Paminklas Lietuvei motinai Kalvarijos miesto parke

(Dariaus ir Girėno gatvė, Kalvarija)

Vienintelis toks visoje Lietuvoje. Jaunalietuvių iniciatyva ir lėšomis jis buvo pastatytas ir atidengtas 1935 metais. Sovietmečiu jis stovėjo iki 1950-ųjų, o tada buvo nuverstas ir apdaužytas bei užkastas. Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo išvakarėse, 1989 metais šis paminklas buvo atkastas, restauruotas, o tų metų gegužės 7-ąją, minint Motinos dieną, vėl atstatytas buvusioje vietoje.

Buvusi Kalvarijos arklių pašto stotis

(Dariaus ir Girėno g. 45B, Kalvarija)

Prie Peterburgo-Varšuvos kelio pastatyta 1825 metais pagal čekų kilmės architekto Vaclovo Ritšelio projektą. Tai buvo arklių keitimo ir paštininkų poilsio, nakvynės ir maitinimo vieta. V.Ritšelis suprojektavo ir Jonavos arklių pašto stotį – šiuo metu Lietuvoje prie senojo Peterburgo-Varšuvos plento yra išlikę tik dviejų tokių stočių pastatai. Kompleksą sudarė simetriškai išdėstyti aplink vidaus kiemą statiniai: arklių keitimo stoties, pašto ir smuklės pastatų, kurie išliko iki šių dienų. 2019 metų sausį po restauracijos buvo atidarytas Pašto stoties komplekso vienas iš statinių - buvusi smuklė, atkuriant autentišką pastato išvaizdą ir viduje, ir tvarkant aplinką. Atnaujintame pastate įsikūrė Kalvarijos krašto muziejus.

Evangelikų liuteronų bažnyčia

(Dariaus ir Girėno g.43, Kalvarija)

1828 m. Kalvarijos evangelikai liuteronai išsirūpino iš valdžios žemės sklypą prie trakto Peterburgas–Varšuva, be to, gavo piniginę pašalpą bažnyčios statybai. Kalvarijos evangelikų liuteronų maldos namai pastatyti 1838 m. pagal A. Majerskio projektą šalia arklių pašto pastatų (kitais duomenimis – 1859 m.). Neilgą laikotarpį (1795-1807) Kalvarija su kairiakrante Nemuno dalimi priklausė Prūsijai, todėl čia buvo atsikėlę daugiau šios tikybos žmonių. Evangelikų skaičiui didėjant, bažnyčią reikėjo padidinti, tai ir buvo padaryta 1890 m. Švenčiant šimtmečio jubiliejų, 1938 m. buvo atliktas bažnyčios kapitalinis remontas. Pamaldos laikytos lietuviškai ir vokiškai. Pokaryje bažnyčia nebeveikė.

Kalvarijos švč. Mergelės Marijos bažnyčia

(Laisvės g.17, Kalvarija)

Pastatyta 1838-1840 metais, konsekruota 1843-aisiais. Pagal italų kilmės architekto Henriko Markonio projektą statyta mūrinė bažnyčia – romantizmo-istorizmo laikotarpio, joje vyrauja klasicizmui būdingos formos. Statant šią bažnyčią, jos klebonijai panaudotos senosios, dar 1705 metais iškilusios medinės bažnyčios statybinės medžiagos. 1902 metais bažnyčia praplatinta, jai pristatytos šoninės navos, bokštai. Dabar švč Mergelės Marijos bažnyčia yra stačiakampio plano, dvibokštė ir trinavė. Po Pirmojo pasaulinio karo ji buvo suremontuota, prieš pat Antrąjį pasaulinį karą vėl atnaujinta, šalia sumūryta prieglauda. Karo metais, 1944-aisiais buvo apgriautos jo sienos, sulaužyta lubų arka. 1948-aisiais bažnyčia dar kartą suremontuota, išdažyta, o iki 1959-ųjų išlygintos jos sienos. 2014 metais baigti bažnyčios atnaujinimo darbai - suremontuotas stogas, atnaujintos šventųjų skulptūros, sutvarkyti pamatai, autentiškos durys, įrengtas keltuvas neįgaliesiems.

Sinagogų kompleksas

(Sodų g.18, Kalvarija)

Vienintelis Lietuvoje iki mūsų dienų išlikęs trijų sinagogų kompleksas, turintis daugiau kaip 200 metų formavimosi istoriją. Pats seniausias šio komplekso pastatas – barokinė (vasarinė) sinagoga, statyta dar XVIII amžiaus antrojoje pusėje. Pagal medinių sinagogų tradicijas pastatyti maldos namai – mūriniai, jų iš akmenų ir plytų sumūrytos sienos labai storos – siekia net 1,5 metro storio. Šiame pastate yra išlikusi Toros ritinių laikymo vieta – aron kodešas (Lietuvoje yra išlikusios tik trys tokios vietos). Eklektinė (žieminė) sinagoga statyta XIX amžiaus istorizmo laikotarpiu, jos kompaktiškas tūris nepakitęs iki mūsų dienų. Nemažai metų pastatas naudotas kaip sandėlis, 2002-aisiais, gavus vieno Vokietijos fondo paramą, buvo pradėti jos restauravimo darbai, tačiau dėl pinigų trūkumo jie sustoję. Komplekse dar yra nepakitęs XX amžiaus pradžioje statytas rabino namas – Talmudo mokykla. 2014 m. buvo parengtas Talmudo mokyklos kapitalinio remonto ir restauravimo projektą, po dvejų metų projektas parengtas ir žieminei sinagogai. 2019 metais pradėti įgyvendinti vasarinės sinagogos tvarkybos (avarinės grėsmės pašalinimo, konservavimo) projekto darbai, siekiant pastatą konservuoti, apsaugant jį nuo tolesnio nykimo. 2021 metais pastatas bus baigtas konservuoti.