K.Donelaičio memorialinis muziejus Tolminkiemyje

(dabar rus. Čistyje Prudy)

Tolminkiemis (dabar rus. Čistyje Prudy) labiausiai žinomas lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio memorialiniu muziejumi. Miestelis istorijos šaltiniuose minimas nuo XVI amžiaus. Pirmoji Tolminkiemio bažnyčia pastatyta 1589 metais. K.Donelaitis čia atvyko 1743-aisiais ir rado griūvančią karkasinę bažnyčią, kurios vietoje 1756 metais iš lauko akmenų ir plytų pastatė naują. Netoliese 1764-aisiais iškilo našlių namai. Čia, klebonijoje buvo sukurti „Metai“, pasakėčios. Bažnyčia iki 1948 metų dar turėjo stogą, Antrojo pasaulinio karo metu jos bokštas buvo apgriautas, nelikę langų ir durų. Dar po dešimtmečio sienų beveik neliko. 1964-aisiais, minint klasiko gimimo 250-metį, greta bažnyčios griuvėsių buvo pastatytas paminklinis akmuo, vėliau pradėti bažnyčios atstatymo parengiamieji bei remonto darbai, 1967 metais priešais altorių rasti K.Donelaičio palaikai, kurie 1979-aisiais perlaidoti restauruotos bažnyčios kriptos mauzoliejuje. Tais pačiais metais čia atidarytas K.Donelaičio muziejus. Išliko ir klebonija, kuri rekonstruota, našlių namo pamatai.
Įgyvendinant Lietuvos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo per sieną 2014-2020 metų projektą „Kultūros paveldas pasienio regione – turizmui ir bendradarbiavimui“, 2019 metais pradėtas muziejaus pastatų – klebonijos ir bažnyčios remontas. Jis bus baigtas 2021 metais.

Maldos namai

(Černiachovskogo g.56, Stalupėnai)

Stalupėnų parapija įkurta ir pirmoji bažnyčia pastatyta 1589 metais. Ji neišliko, toje vietoje 1726-aisiais pastatyta nauja bažnyčia, bet ir ji buvo sugriauta XIX amžiuje. Dabartiniai maldos namai Stalupėnuose (Černiachovskogo g.56, Stalupėnai) pastatyti 1927 metais.
Po Antrojo pasaulinio karo čia įsikūrė pionierių namai.
1991 metais bažnyčioje įsikūrė stačiatikiai - ji vadinama Šventosios Dvasios stačiatikių bažnyčia. Ji 1996 metais pašventinta, 2007 metais tapo kultūros paveldo objektu. Nuo 2004 metų prasidėjo cerkvės remonto darbai, kurie su pertraukomis tęsiasi ir toliau.

Vandens bokšto pastatas

Stalupėnuose turistams siūloma apžiūrėti ir išlikusį vandens bokšto pastatą. Įspūdingas raudonų plytų kvadrato formos bokštas buvo pastatytas 1927 metais. Jis gerai išsilaikė iki mūsų dienų ir 2007 metais buvo įtrauktas į vietos architektūros paminklų sąrašą.

Trakėnų dvaras

(Školnaja g. 9, Trakėnai, Stalupėnų rajonas)

Buvęs Trakėnų (dabar rus. Jasnaja Poliana) dvaras – vienas įdomiausių istorijos ir architektūros paminklų Nesterovo rajone. Jau XVIII amžiuje čia buvo pastatytas nedidelis dvarelis, kuris XIX amžiuje išaugo į dvaro kompleksą, kuriame buvo auginami jojamieji žirgai, vėliau gavę Trakėnų veislės vardą. Žirgynas karaliaus Frydricho Vilhelmo I įsakymu čia įkurtas 1732 metais, o 1786 metais jį perėmė valstybė. Čia nuo 1839 metų rengti žirgų konkūrai, per 6 tūkstančių hektarų plotą užimantis Trakėnų žirgynas buvo tarptautiniu žirgų aukcionų centru. Pagal architekto Friedricho Kuebertho projektą pastatyti dvaro rūmai, šalia įsikūrė hipodromas, arklidės, šunidės, pagalbiniai pastatai, atsidarė viešbutis. Žirgynas gyvavo iki Antrojo pasaulinio karo, jo metu dalis pastatų buvo sugriauta. Pagrindiniai dvaro rūmai išliko, 2001-aisiais buvo restauruoti pagrindiniai žirgyno vartai, o 2010-aisiais restauruoti ir buvę dvaro rūmai. 2007 metais šiam kompleksui suteiktas kultūros paveldo objekto statusas.

Vandens malūnas Briedūnuose

(dabar rus. Jagodnojė)

Vandens malūnas Briedūnuose netoli nuo Vištyčio ežero buvo pastatytas XIX amžiaus pabaigoje. Iki mūsų dienų prie kelio išliko šio malūno griuvėsiai, girnos. Dabar šis objektas yra pasienio zonoje ir jo pamatyti nėra galimybės.

Bažnyčia

Pilupėnuose (dabar rus. Nevskojė)

Pilupėnuose (dabar rus. Nevskojė) kaime yra išlikusi buvusi bažnyčia. Pirmoji bažnyčia čia pastatyta 1557 metais, jos vietoje 1778-aisiais iškilo nauja akmeninė bažnyčia, 1780 metais įrengti vargonai. Pirmojo pasaulinio karo metais bažnyčia nukentėjo, vėliau buvo atstatyta. Po Antrojo pasaulinio karo ji naudota kaip sandėlis ir šaldytuvas. 1995-aisiais bažnyčia perduota vietos stačiatikių parapijai, pradėti jos atnaujinimo darbai, kurie aktyviausiai vyko 2007-2009 metais.

Mielkiemio bažnyčia (dabar rus. Kalinino)

Mielkiemio bažnyčia (dabar rus. Kalinino), esančio už 9 km į rytus nuo Tolminkiemio buvo pastatyta iš lauko akmenų ir plytų 1692 metais ir išliko iki mūsų dienų. 1874 metais buvo pastatytas jos bokštas.
Čia kunigavo lietuviškus pamokslus sakę lietuvių raštijos darbuotojai: 1692–1708 m. Jonas Berentas, 1711–1717 m. G. F. Pušys, 1718 m. – 1725 m. Jurgis Adomas Meisneris, 1736–1753 m. Petras Gotlibas Milkus, 1753–1755 m. T. G. Milkus (Mielcke), 1776–1788 m. Danielius Frydrichas Milkus. Bažnyčioje po Antrojo pasaulinio karo buvo įrengtas sandėlis.
2007-2008 metais į kultūros paveldo sąrašą įtrauktos bažnyčios stogas uždengtas čerpėmis, sutvirtintos sienos. Bažnyčią perėmė stačiatikiai, jų pamaldos čia vyko iki 2016 metų, vėliau nutrūko.

Medžiotojų vilos liekanos

Romintos (dabar rus. Radužnoje) kaimelyje, Romintos girioje išlikusios buvusios medžiotojų vilos liekanos. Girioje nuo seno vykdavo medžioklės, čia iš pradžių buvo pastatytas medžiotojų namelis, o 1890 metais medžioklėje apsilankęs Vokietijos kaizeris Vilhelmas II susižavėjo šia vieta ir nurodė statyti vilą. Statybinės medžiagos atgabentos iš Norvegijos, ją statė norvegų meistrai. Vėliau šią vilą įsigijo nacistinės Vokietijos feldmaršalas Hermanas Geringas, o 1941-aisiais čia įsikūrė Vokietijos oro pajėgų vyriausioji būstinė.
Iki mūsų dienų išliko tik buvusios vilos griuvėsiai, išsilaikė rūsiai, sujungti vienas su kitu, šalia – buvusios boilerinės likučiai. Dabar šis objektas yra pasienio zonoje ir jo pamatyti nėra galimybės.