Kultūros paveldo objektai ir vietovės
Kazlų Rūdos sav.
Lietuvos prezidento Kazio Griniaus paminklas
(Selemos kaimas, Kazlų Rūdos savivaldybė)
Mondžgirės giraitėje Mikalavo miške, prie kelio Marijampolė – Kaunas. Marijampoliečio skulptoriaus Kęstučio Balčiūno iš rausvo granito sukurto paminklo postamente įmūryta urna su prezidento palaikais, į Lietuvą, vykdant jo paskutiniąją valią, parskraidintais iš Čikagos lietuviškųjų Šv.Kazimiero kapinių. Netoli šios vietos – ir Selemos Būdos kaimas, kuriame gimė būsimasis prezidentas. Čia yra išlikusi jo gimtoji sodyba, kuri yra paskelbta valstybės saugomu paminklu. Joje yra medinis gyvenamasis namas, lauko virtuvė, klėtis, kluonas, tvartas, taip pat sodas. Šalia gyvenamojo namo pastatytas paminklinis akmuo.
Kazlų Rūdos bažnyčia
(Gedimino g.2, Kazlų Rūda)
Pagal inžinieriaus Stasio Kimono projektą pradėta statyti 1924 metais, o jau po metų ji pašventinta ir čia aukotos pirmosios mišios. Trinavė medinė Švč. Jėzaus širdies bažnyčia sukomponuota pagal įprastinę dvibokščio sakralinio pastato schemą, jos pagrindinė dalis stačiakampė, o ties presbiterija yra šoninių koplyčių pastatai.
Višakio Rūdos šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia
(Bažnyčios g.8, Višakio Rūda, Kazlų Rūdos savivaldybė)
Pradėta statyti 1883 metais šalia dar 1817 metais iškilusios medinės koplyčios, kuri vėliau buvo nugriauta. Naujoji bažnyčia buvo konsekruota 1887 metais. Tai pseudobarokinio stiliaus, stačiakampio plano tūrinė bažnyčia su dviem bokštais. Maždaug už kilometro nuo bažnyčios yra gerai žinomas Višakio Rūdos šaltinėlis, kurio atsiradimo istorija nėra žinoma. Šaltinėlio kompleksą sudaro dvi koplyčios – viena viršuje, ant kalno, kuri buvo pastatyta, panaudojant senosios miestelio koplyčios rąstus, o kita – pakalnėje, šalia paties šaltinėlio, kurio vandeniui priskiriamos gydomosios savybės. 1927 metais virš šaltinėlio pastatytas naujas bokštelis, nupirkta nauja švč. Mergelės Marijos skulptūra. Žmonių pasakojimai byloja, kad šaltinėlis yra toje vietoje, kur ir apsireiškusi Mergelė Marija.
Antanavo koplyčia
(Bagotosios g.10, Antanavas, Kazlų Rūdos savivaldybė)
Unikalus architektūros paminklas, viena iš trijų išlikusių šešiakampių medinių koplyčių Lietuvoje. Didžioji medinė šešiakampė koplyčia buvo pastatyta XVIII amžiaus pabaigoje buvusio Antanavo dviejų aukštų mūrinio dvaro teritorijoje kaip dvaro koplyčia ir giminės palaidojimo vieta. Ją pastatė Antanavo seniūnas, dvaro savininkas Jonas Antanas Chrapovickis.
XIX amžiaus pirmojoje pusėje dvaras atiteko dvarininkams Šabunevičiams, jie apie 1850-uosius metus koplyčią suremontavo, jos vidų išpuošė paveikslais. Koplyčioje apie 1860-uosius buvo palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius, vėliau – jo sūnus Edvardas ir marti.
Po 1944 metų laidojimo kripta buvo išplėšta, karstai apgadinti, dalis rūsio naudota kaip sandėlis. Iki 1963 metų koplyčia naudota kaip maldos namai, vėliau dėl avarinės būklės ji ištuštėjo. Šis architektūros paminklas, kurio išorė nekito nuo pat jo pastatymo, 2005 metais gerokai apgriuvo, kai įlūžo jos stogas.
2007 m. Kultūros paveldo departamentas skyrė lėšų parengti koplyčios konservavimo, restauravimo ir atkūrimo projektui, vėliau pridėta Europos ekonominės erdvės fondo bei Norvegijos finansinė parama. Koplyčia buvo restauruota, pavyko panaudoti nemažai išlikusios autentiškos medžiagos, buvo restauruoti ir paskutiniojo dvaro savininko Šabunevičiaus, jo sūnaus ir marčios karstai, stovėję dar 1944 m. išdraskytoje laidojimo kriptoje. Sudėjus į juos palaikus, karstai užmūryti koplyčios rūsyje. Koplyčios restauravimo darbai baigti 2010 metais.
