Kultūros paveldo objektai ir vietovės
Šakių raj.
Vinco Kudirkos muziejus ir paminklas
(V.Kudirkos g.29, Kudirkos Naumiestis, Šakių rajonas)
Įamžina daktaro, tautinio atgimimo žadintojo, Lietuvos himno autoriaus atminimą. Muziejus pastatytas toje vietoje, kur anksčiau stovėjusiame name V.Kudirka gyveno ir kur buvo sukurta „Tautiška giesmė“. Muziejus atidarytas 1998 metais, minint jo 140-ąsias gimimo ir 100-ąsias himno sukūrimo metines. Tai pirmasis naujas muziejus po Nepriklausomybės atkūrimo. Jame taip pat pristatoma Kudirkos Naumiesčio istorija, spaudos draudimo metai. Priešais muziejų – skulptoriaus Vinco Grybo 1933 metais pastatytas paminklas V.Kudirkai. Miestelio kapinėse yra V.Kudirkos kapas. Visas Kudirkos Naumiesčio senamiestis, kurio tūrinė erdvinė kompozicija susiformavo iki XIX amžiaus pradžios, yra įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių registrą.
Kidulių dvaro sodyba
(Nemuno g.66, Kiduliai, Šakių rajonas)
XIX amžiaus neoklasicistinio stiliaus, nors dvaro šiose vietose būta gerokai anksčiau. Kidulių dvaras kadaise priklausė LDK iždininkui Jeronimui Krišpinui Kiršenšteinui. Vėliau čia vienas paskui kitą gyveno net trys žemaičių vyskupai.
Žinoma, kad šiame dvare iki 1807 metų, kai buvo pasirašyta Tilžės taika, gyveno Prūsijos karalius Vilhelmas III. Antrojoje XIX amžiaus pusėje dvaro valdytojais tapo Tiškevičiai, kuriems dvaras priklausė iki pat Lietuvos okupacijos 1940 metais. Kažkada dvaro sodybai priklausė net 32 statiniai – tarp jų ir oficina, spirito varykla, alaus darykla, buvo keturi kluonai. Po karo dvaro rūmuose įsikūrė tarybinis ūkis ir biblioteka, veikianti ir dabar. Iki mūsų dienų išliko šeši dvaro sodybai priklausę pastatai. Buvusioje oficinoje ir alaus darykloje dabar įrengti butai, o dvaro rūmuose 1995-ųjų metų pabaigoje įsikūrė ambulatorija. Buvęs dvaro parkas apleistas ir sulaukėjo. 1986 metais Kidulių dvaro sodyba paskelbta vietinės reikšmės architektūros paminklu.
Šiandien jaukus nedidelis dvaras restauruotas, jame puoselėjama kultūra: veikia biblioteka, vyksta įvairūs renginiai, vedamos pažintinės pamokos, įamžintas buvusios Kidulių plytinės paveldas – įrengta plytų ir koklių ekspozicija. Čia rengiamos teatralizuotos ekskursijos.
2019-2021 metais įgyvendinant projektą „Kultūros paveldas pasienio regione – turizmui ir bendradarbiavimui“ atlikta dvaro svirno rekonstrukcija. Jo pirmasis aukštas pritaikytas kultūros ir turizmo poreikiams. Projekto lėšomis įsigyta įranga, baldai, ekspozicija.
Zyplių dvaras
(Lukšiai, Šakių rajonas)
Vienas jauniausių Lietuvos dvarų, pradėtas statyti 1845 metais, o jo statyba baigta 1855-aisiais. Jis yra architektūros ir inžinerinės kultūros paveldo objektas. Tai klasicizmo stiliaus dvaro sodyba, kurią sudaro 11 pastatų – patys rūmai, dvi simetriškai išsidėsčiusios oficinos, virtuvė, karvidė, arklidė, tvartai, svirnas, ratinė ir kiti pastatai. Šalia įkurtas vienas didžiausių Lietuvoje dvarų parkas, kuris užima 21 hektaro plotą. Apie 1897 metais dvare kilo gaisras, visi mediniai pastatai sudegė, vietoj jų buvo atstatyti mūriniai. 1898-1901 metais dvaro rūmai buvo perstatyti, tapo puošnesni, įgavo originalių neobaroko bruožų. Dvaras priklausė įvairiems savininkams, į jį 1919 metais iš Seinų buvo atkelta kunigų seminarija. Vėliau dvaro pastatuose veikė žemės ūkio mokykla, karo metais ir pokaryje – ligoninė. Čia buvo įsikūrusi ir kolūkio kontora, apylinkės vykdomasis komitetas. 2002 metais prasidėjo dvaro atstatymo darbai, kurie buvo baigti 2012 metais. Buvusioje dvaro arklidėje yra įrengta Zyplių dvaro galerija, čia eksponuojama daug meno dirbinių: paveikslų, rankdarbių, medžio, akmens skulptūrų, keramikos, kalvystės, stiklo dirbinių. Dvaro svirne veikia keramikos dirbtuvės, vežiminėje įsikūrė Zanavykų krašto muziejus (www.zanavykumuziejus.lt). Dvaro rūmuose savo darbus eksponuoja įvairių sričių menininkai, įrengta įvairių radinių, susijusių su dvaro istorija, ekspozicija. Atnaujintose buvusiose dvaro arklidėse veikia galerija, rengiamos įvairios parodos. Dvaro sodyboje atkurta ir kalvė, yra keramikos dirbtuvės.
Gelgaudiškio dvaras
(Parko g., Gelgaudiškis, Šakių rajonas)
Pirmieji dvaro rūmai buvo medinė pilaitė. Dabartiniai mūriniai vieno aukšto pailgo stačiakampio plano rūmų pastatai iškilo 1842-1846 metais, jie yra klasicizmo stiliaus, abu fasadai – su kolonomis, baliustradomis, kitais puošybos elementais. Dvaro rūmų ansambliui priklausė ir koplyčia bei kapinės, o iš viso išlikę 10 pastatų – rūmai, oficina, virtuvė, tvartas, oranžerija, bokštas bei kiti. Šalia buvo įkurtas įspūdingas didelis parkas su retais augalais. Rūmų savininkai ne kartą keitėsi, po 1920-ųjų metų žemės reformos jie buvo išparduoti. Amerikos lietuviai čia įsteigė našlaičių prieglaudą, kuriai vadovavo vienuolės šaritės. Antrojo pasaulinio karo metais rūmuose buvo štabas, karo ligoninė. Pokario metais čia veikė vaikų namai, mokykla-internatas, pagalbinė mokykla. Gelgaudiškio dvaro rūmai buvo restauruoti 2012 metais, panaudojus Europos Sąjungos fondų paramą.
Ilguvos dvaras
(Dvaro g.26, Ilguvos kaimas, Šakių rajonas)
Pastatytas ant 80 metrų aukščio upės skardžio, toje vietoje, kur yra Nykos ir Nemuno santaka. Mediniai rūmai šioje vietoje buvo pastatyti XVIII amžiaus pabaigoje. Mūrinės rūmų kolonos laiko trikampį frontoną, kuris yra priskiriamas liaudiškajam klasicizmui. Dvaro ansamblį sudarė 11 įvairių pastatų – rūmai, oficina, gyvenamasis namas, du kumetynai, vyno rūsys ir kiti. Šalia 1914 metais buvo pastatyta medinė Šv. Kryžiaus atradimo bažnytėlė. Jos viduje kabo 1814 metais nutapytas italų dailininko Pranciškaus Andriolio nutapytas paveikslas „Marijam su kūdikiu“. Kriūkų seniūnijoje esančiame Ilguvos dvare praėjo žinomos lietuvių dainininkės Beatričės Grincevičiūtės vaikystė, čia dažnai lankėsi muzikai, visuomenės veikėjai, istorikai. Buvęs dvaro rūmų medinis pastatas (statytas 1790 m. iš maumedžio medienos) valstybės lėšomis restauruotas, bet iki šiol nenaudojamas. Jis stovi ant aukšto 80 m aukščio skardžio, atgręžtas į Nemuną. Vienas kitas pastatas, kuriuo nesinaudojo pensionatas (buvęs mūrinis kumetynas, klojimas, vienas gyvenamas namas), sugrąžinti buvusių savininkų palikuonei Liucijai Grincevičiūtei.
Buvęs basųjų karmelitų vienuolynas ir Šv.Kryžiaus atradimo bažnyčia
(Bažnyčios g.28, Kudirkos Naumiestis, Šakių rajonas)
Mena XVII amžių. Pirmoji koplyčia pastatyta 1642 metais, o vienuoliai karmelitai 1644 metais įkūrė vienuolyną. Jie 1781-1783 metais pastatė tinkuoto mūro bebokštę baroko stiliaus bažnyčią, turinčią klasicizmo bruožų. Vienuolynas 1803 metais smarkiai apdegė ir Prūsijos valdžios 1805-aisiais apskritai buvo uždarytas. 1869 metais buvo pastatyti bažnyčios bokštai. Bazilikinė trijų namų bažnyčia 1914 metais buvo apgriauta, pramuštos jos lubos, ji nukentėjo ir per Antrąjį pasaulinį karą, kai sudegė stogas ir nugriuvo bokštai. Iš karto po karo pradėti bažnyčios atstatymo darbai, 1950 metais buvo atstatyti ir jos bokštai.
