Kraštotyros muziejus

(Vytauto g.29, Marijampolė)

Nuo 1964 metų yra įsikūręs XIX amžiaus viduryje statytame name Vytauto gatvėje. Tai vieno aukšto statinys su mansarda ir mezoninu, nuo pat savo eksploatacijos išlaikęs kampinę struktūrą ir tūrį bei konfigūraciją. Jis, o taip pat šalia esantis dviejų aukštų tuo pačiu metu statytas namas su mansarda yra istorizmo laikotarpio su neoklasicizmo bruožais. Name, kur dabar veikia dar 1933 įsteigtas kraštotyros muziejus, prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo įsikūrusi Marijampolės apskrities valdyba. Dabar tai Marijampolės krašto ir prezidento Kazio Griniaus muziejus.

Lietuvos prezidento K.Griniaus muziejus

(Bažnyčios g.23, Marijampolė)

Šiame XIX amžiaus pabaigoje statytame tradicinės medinės architektūros name 1904-1914 metais gyveno varpininkas, knygnešys, Vinco Kudirkos bendraamžis, Lietuvos valstybės veikėjas prezidentas Kazys Grinius (1866-1950). Pastatas vadintas „Grinių namais“, jame 1905 metais surengtas pirmasis Sūduvoje viešas lietuviškas vakaras, kurio metu suvaidinta komedija „Amerika pirtyje“. Čia XX amžiaus pradžioje buvo Sūduvos kultūrinio sąjūdžio centras, vyko visuomenės susirinkimai, buvo įkurta „Šviesos“ draugija. Vėliau name gyveno kelios šeimos, o 1997 metų pabaigoje po namo rekonstrukcijos atidarytas prezidento K.Griniaus memorialinis muziejus bei įrengta Vilkaviškio vyskupijos muziejaus ekspozicija. Dabar šis muziejus yra Marijampolės krašto ir prezidento Kazio Griniaus muziejaus dalis.

Rygiškių Jono gimnazija

(Kauno g.7, Marijampolė)

Visos Lietuvos tautinio atgimimo lopšys. Klasicizmo formų statinys pradėjo veikti 1867 metais, siekiant jaunuosius krašto gyventojus atitraukti nuo lenkų įtakos. Gimnazijoje nuo pat pradžių buvo lietuvių kalbos pamokos, ji jau netrukus tapo tautinio atgimimo centru. 1920 metais mokyklai suteiktas Rygiškių Jono vardas – juo dažniausiai pasirašinėjo kalbininkas Jonas Jablonskis. Gimnazijoje mokėsi šeši 1918 metų vasario 16-osios Akto signatarai, jos mokiniais buvo Jonas Jablonskis, Vincas Kudirka, Kazys Grinius, Pranas Mašiotas, Petras Klimas, Pranas Vaičaitis, Petras Kriaučiūnas, Matas Šalčius, daug kitų šalies mokslininkų, menininkų, literatų. 1992 metais prie gimnazijos atidengtas skulptoriaus Petro Aleksandravičiaus paminklas J.Jablonskiui.

Buvusi mokytojų seminarija

(Vytauto g.47, Marijampolė)

Seminarija gražioje vietoje prie Jevonio upelio įkurta 1919 metais ir ruošė mokytojus pradžios mokykloms. Iš pradžių ji veikė ten buvusiame carinės Rusijos armijos karininkų klubo pastate, bet jau 1925 metais persikėlė į šalia specialiai pastatytus neoklasicistinių formų seminarijos rūmus. Netrukus šalia pasodinamas didelis parkas, sodas, atsiranda gėlѹၮci. Buvusiame karininkų klube įkuriama pavyzdinė pradžios mokykla, kur seminaristai atlieka praktiką. 1936 metais seminarija, vykstant švietimo sistemos pertvarkai, uždaroma, bet jau po dvejų metų vėl atidaroma, tačiau iki Lietuvos okupacijos spėja išleisti vos vieną, 14-ąją laidą. Po karo ji veikė toliau, 1952 m. tapo pedagogine mokykla, o šiuo metu čia įsikūrusi Marijampolės meno mokykla.

Buvusio Kvietiškio dvaro kompleksas

(P.Armino g.92, Marijampolė)

Įkurtas grafo Morkaus Antano Butlerio 1717 metais. Kompleksą sudarė mediniai dvaro rūmai, 3 klojimai, 2 klėtys, 3 tvartai, bravoras, vežiminė, vandens ir vėjo malūnai, plytinė. 1807 metais čia apsistojo Napoleono armijos maršalas Mišelis Nėjus (Michel Ney). 1831-aisiais dvaro laukuose vyko mūšis tarp Lietuvos sukilėlių ir Rusijos imperijos kariuomenės. XIX amžiuje dvaro savininkai kelis kartus keitėsi. Dvaras susijęs ir su 1831 metų sukilimu. Pietvakariniuose Kvietiškio dvaro sodybos laukuose vyko stambiausias Sūduvoje 1831 metų sukilimo mūšis. Dvare gyveno dvaro valdytojas B. Mikuličius, vadinamas pirmuoju šio krašto tremtiniu (po 1831 metų sukilimo buvo ištremtas į Sibirą). 1900 metais dvaro administratorius buvo Juozas Pavalkis, kurio šeimoje 1865 metais gimė Joana, prezidento Kazio Griniaus žmona. Būtent J. Pavalkiui Kvietiškio dvaro sodyboje draudžiamus lietuviškus spaudos leidinius pristatydavo Petras Kriaučiūnas.
Epizodiškai XIX amžiaus 8 – ame dešimtmetyje dvare gyveno ir rašytojas Petras Arminas – Trupinėlis. Nuo 1909 metų dvaro sodyboje veikė „Žiburio“ draugijos įkurta pradinė mokykla.
1919 m. Lietuvos agronomijos tėvu vadintas Jonas Kriščiūnas su bendraminčiais dvare įsteigė pirmąją žemės ūkio kursų mokyklėlę. 1922 metais dvaro žemė išdalyta sklypais, praplečiant miesto teritoriją ir skiriant žemės savanoriams. 1926 m. Domas Aleksandravičius dvare žemės ūkio mokyklą atnaujino ir išplėtė. Nuo 1945 metų mokykla pervadinta technikumu, vėliau - aukštesnioji žemės ūkio mokykla. Nuo 2001 metų iki šių dienų Kvietiškio dvaro sodyboje veikia Marijampolės kolegija.

Geležinkelio stoties pastatas

(Stoties g.2, Marijampolė)

Netaisyklingos formos, asimetrinės kompozicijos, būdingos modernizmo krypčiai. Stotis pastatyta 1923-1924 metais pagal inžinieriaus Edmundo Fryko projektą. Statinys – dviejų aukštų, su vandentiekio bokštu centre ir prišlietais vienaukščiais administracijos ir bagažinės pastatais. 1994-1997 metais vyko pastato fasado, stogo, perdangos ir interjero restauravimo darbai. Jų metu įgyvendinti E.Fryko 1923 metų stoties projekte numatyti frontono dekoro elementai.

Marijampolės mažoji bazilika

(Bažnyčios g.3, Marijampolė)

Klasicistinių, neobarokinių formų, dvibokštė, trinavė bažnyčia. Pradėta statyti 1819 metais, pradėjo veikti 1824-aisiais. Vėliau palaipsniui plėsta ir dabartines formas įgavo 1914 metais. Joje yra 6 vietinių meistrų darbo altoriai, čia saugomi bažnytiniai rūbai, paveikslai (nuo XVIII amžiaus) – iš viso 13 dailės vertybių yra įrašyta į vietinės reikšmės dailės vertybių sąrašą. 1934 metais Švč. Jėzaus Širdies koplyčioje palaidoti palaimintojo vyskupo Jurgio Matulaičio (1871-1927) palaikai. Po Antrojo pasaulinio karo sugriovus Vilkaviškio katedrą, ši bažnyčia 1944-1949 ir 1989-1998 metais buvo vyskupijos prokatedra. 1992 metais jai suteiktas mažosigѓ bazilikos titulas.

Marijonų vienuolynas

(J.Bendoriaus g.3, Marijampolė)

Pastatytas 1791-1792 metais. Tai klasicistinių formų, stačiakampio plano statinys. Marijonų kongregacijos Lietuvos Šv. Jurgio provincijos vienuolynas čia buvo įsikūręs iki 1904 metų, vėliau uždarytas. 1911 metais mirus paskutiniam Lietuvoje marijonų ordino vienuoliui klebonui Vincentui Senkui, marijonų veikla keleriems metams visai nutrūko. Ją atgaivino palaimintasis vyskupas Jurgis Matulaitis, 1917 metais vienuolyno pastatas grąžintas marijonams, kurie mieste pasižymėjo aktyvia veikla. Po Antrojo pasaulinio karo marijonams teko palikti miestą, vienuolyne įsikūrė raudonarmiečiai, vėliau čia veikė švietimo įstaigos. Pastatas marijonams grąžintas 1991 metais, dabar vienuolyne gyvena keletas vienuolių marijonų.

Marijonų gimnazija

(J.Bendoriaus g.11, Marijampolė)

Lietuvos švietimo ministerija 1921 metais leido marijonų kongregacijai Marijampolėje steigti privačią aukštesniąją mokyklą. Marijonų vienuolyno teritorijoje 1923 metais pastatytas trijų aukštų juvenatas – gimnazija su bendrabučiu. Į gimnaziją priimti berniukai nuo 12 metų, iki Lietuvos okupacijos ji išleido 12 moksleivių laidų. 1940-aisiais gimnazija uždaryta. Kunigų marijonų iniciatyva 1997 metais ji atgaivinta, o nuo 2000-ųjų suremontuotame senajame pastate pradėjo veikti marijonų vidurinė mokykla, kuriai 2008-aisiais suteiktas gimnazijos statusas.

Evangelikų liuteronų bažnyčia

(Kauno g.9, Marijampolė)

Marijampolės evangelikai prašymą įkurti parapiją ir statyti bažnyčią vyriausybės komisijai įteikė 1819 metais. Iš pradžių maldos namams jie naudojo sandėlio patalpas, o vienanavė mūrinė bažnyčia pradėta statyti 1835 metais, jos įrengimo darbai baigti 1841-aisiais. Tais pačiais metais šalia bažnyčios pradėjo veikti evangelikų liuteronų mokykla, netrukus buvo pristatytas ir bokštas. Antrojo pasaulinio karo pradžioje bažnyčia uždaroma, sviediniui pataikius į bokštą, jis sugriaunamas. Bažnyčios turtas nacionalizuojamas, ji paverčiama grūdų sandėliu, vėliau – sporto sale, šalia kurios dar pristatomas baseinas. Evangelikų liuteronų parapijai pastatas grąžintas 1992 metais, jo restauravimo darbai tęsėsi iki 1995-ųjų.

Julijos Žymantienės-Žemaitės kapas senosiose Marijampolės kapinėse

(P.Armino g. 38A)

Lietuvių literatūros klasikė, 1921 metais grįžusi iš Amerikos, kurioje rinko aukas Pirmojo pasaulinio karo nukentėjėliams, apsigyveno advokato Andriaus Bulotos ir jo žmonos Aleksandros namuose Marijampolėje, kuriuose mirė 1921-ųjų gruodžio mėnesį ir buvo palaidota senosiose Marijampolės kapinėse. Paminklą Žemaitei Marijampolės kapinėse kūrė iš Vilkaviškio krašto kilęs žymus skulptorius Petras Rimša (1881–1961). Rašytojos kapą nuolat prižiūri R.Stankevičiaus progimnazijos bendruomenė.

Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia

(Vytauto g.31, Marijampolė)

Buvo pastatyta 1888 metais kaip stačiatikių cerkvė Rusijos kariams ir dedikuota carui Aleksandrui III. Tai neobizantinė, eklektinė, vienbokštė ir vienanavė bažnyčia su priestatais ir septyniais bokšteliais. Po Pirmojo pasaulinio karo Seinų vyskupas perdavė cerkvę marijonų vienuoliams, kurie ją pertvarkė į bažnyčią. Ši netrukus tapo Lietuvos kariuomenės bažnyčia, o 1940-aisiais prie jos buvo įkurta parapija. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia uždaroma ir paverčiama sandėliu. Savo veiklą Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia atnaujina 1990 metais, iki pat 1999-ųjų vyksta jos restauravimo ir aplinkos tvarkymo darbai. 2000 metais šventoriuje pastatoma skulptoriaus Juliaus Narušio skulptūra „Pieta“.

Buvusi sinagoga

(P.Butlerienės g.3, Marijampolė)

Tai eklektinis, istorizmo laikotarpio pastatas, iškilęs miesto centre 1870 metais. Sinagoga buvo mūrinė, tinkuota, dvišlaičiu stogu, nevientiso tūrio, su gausiais puošybos elementais. Tarp jų – iškilios tinko rozetės, arkinių nišelių eilė pagrindiniame fasade, taip pat frontono nišoje įkomponuotas simbolinis Toros motyvas. Antrojo pasaulinio karo pradžioje žydų bendruomenę sunaikinus, jau netrukus sinagoga paverčiama antrinių žaliavų sandėliu, įrengiant perdangas ir užmūrijant langus. 1985 metais pastatas rekonstruotas ir pritaikytas Marijampolės inžinierių namams, o dar po dešimtmečio čia pradėjo veikti kartu su danų pedagogais įkurtas Marijampolės apskrities švietimo centras. Dabar čia taip pat veikia ir Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija.

Marijampolės kareivinės

(Vytauto g.72, Marijampolė)

Pradėtos projektuoti 1873 metais, kai po 1863-ųjų sukilimo Rusijos imperija nutarė stiprinti imperijos pasienius. Pirmieji pastatai netoli Šešupės atsirado 1880 metais, o per dešimtmetį kareivinių teritorijoje atsirado ir kepykla, pirtis, garažai, sandėliai, kanceliarija, daug kitų vienaukščių pastatų. Čia buvo įsikūrę trečiasis Dono pėstininkų ir devintasis Jelizavetgrado dragūnų pulkai. Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 metais kareivinėse apsistojo Vokietijos imperijos kariai, o 1919 metais kareivinės atiteko Lietuvos kariuomenei. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio pėstininkų pulkas čia buvo atkeltas 1923 metais. Sovietiniais metais čia įsikūrė septintosios oro desantinės divizijos parašiutininkų pulkas, o Lietuvos kariuomenė į nuniokotus pastatus sugrįžo 1992-ųjų pabaigoje. Dabar čia dislokuotas LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas. Kareivinėse išlikę keli tarpukario Lietuvos sieninės tapybos pavyzdžiai – vieninteliai Užnemunėje, o jų teritorijoje esantis XIX amžiaus pabaigos beveik 2 tūkstančių kvadratinių metrų ploto buvęs arklių maniežas be jokių atramų ar pertvarų ir su originaliomis medinėmis stogo konstrukcijomis – vienintelis Lietuvoje.

Palaimintojo Jurgio Matulaičio gimtinė Lūginės kaime

Šunskų seniūnijoje esančiame kaime ūkininkų šeimoje J.Matulaitis gimė 1871 metais. Marijonų vienuolijos gaivintojo, popiežiaus Jono Pauliaus II 1987-aisiais palaimintuoju paskelbto vyskupo J.Matulaičio palaikai nuo 1934 metų ilsisi Marijampolės prokatedroje. Palaimintojo gimtinės vietoje Lūginės kaime 1991 metais pagal architekto Zigmo Brazausko projektą buvo pastatyta koplyčia. Vertikalus koplyčios bokšto akcentas ženklina palaimintojo vaikystės ir jaunystės vietą. Daug maldininkų čia renkasi liepos mėnesiais, kai minimas J.Matulaičio gimtadienis, atvyksta piligrimai ir iš kitų šalių.