Senoji Ragainės bažnyčia

(Oktiabrskaja g. 9, Ragainė)

Buvo pastatyta 1517 metais. Ji gotikinio stiliaus, pastatyta iš akmenų. Šios bažnyčios kunigu 1549-1563 metais buvo Martynas Mažvydas, pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmo“ autorius. Jo atminimui ant buvusios bažnyčios bokšto sienos yra pritvirtinta atminimo lenta. Manoma, kad M.Mažvydas tų laikų papročiu buvo palaidotas bažnyčioje po grindimis. Po M.Mažvydo šioje bažnyčioje kunigavo ir kiti garsūs lietuvių kunigai. Ši bažnyčia 1757 metais buvo Rusijos imperijos kariuomenės sugriauta, o 1771-aisiais vėl atstatyta, 1853-aisiais šalia iškilo 35 metrų aukščio bokštas. Po Antrojo pasaulinio karo ji vėl nukentėjo, 1967-68 metais buvo pritaikyta gyvenamajam namui.
Po Atgimimo šio pastato patalpose keliolika metų veikė Ragainės lietuvių bendruomenė, biblioteka. Dabar čia veikia bendrabutis, parduotuvė, katalikų ir stačiatikių koplyčios.

Ragainės pilis

(Pobiedy g. 47, Ragainė)

Ragainė – senoji lietuvių skaluvių pilis buvo pastatyta aukštame Nemuno krante, apie 2 km nuo dabartinio miesto centro. Iš archeologinių radinių galima spręsti, kad žmonės čia gyveno nuo akmens amžiaus. Pilis buvo ne kartą sugriauta, o 1355 metais kryžiuočiai pradėjo statyti naują mūrinę pilį. Ji buvo baigta 1409 metais. Pilis 1678 metais nukentėjo nuo švedų, kelis kartus degė. Ją suremontavus, čia 1840 metais įsikūrė teismas ir kalėjimas, nuo 1879-ųjų veikė administracinis teismas. Antrojo pasaulinio karo metais ji buvo gerokai apgriauta, o 1976-aisiais čia filmuojant kino filmą beveik visiškais sunaikinta. 2007 metais pilis gavo regioninės reikšmės kultūros paveldo objekto statusą, 2010-aisiais jos griuvėsius perėmė Rusijos stačiatikių bažnyčia. 2019-аisiais vietos sūrių gamyklos savininkas ją išsinuomojo ilgam laikui ir ėmėsi pilies atstatymo darbų.

Paminklas Raganitai

(Pobedy g., Ragainė)

Bronzinė lietuvių skalvių kunigaikštytės Raganitos skulptūra Ragainėje pastatyta centrinėje aikštėje 2012 metais minint Ragainės miesto dieną. Būtent nuo Raganitos vardo kilo ir Ragainės pavadinimas. Paminklo projektą sukūrė Ragainės kultūros namų darbuotojai, o skulptūrą pagamino meistras iš Noihauzeno (dabar rus. Gurjevsk). Jos aukštis – daugiau kaip du metrai, svoris siekia 300 kilogramų. Priešais skulptūrą ant žemės įmontuota bronzinė spyna ir raktas.

Būdviečiai (dabar rus. Malomožaiskojė)

1665 m. čia įkurta lietuviška evangelikų liuteronų parapija, pastatyta bažnyčia, jos vietoje 1782 m. - antroji. Ši bažnyčia mena daug šviesių lietuvių. Čia 1665–1691 m. dirbo kunigas Teodoras Lepneris, 1701–1750 m. – Frydrichas Zigmantas Šusteris, 1778–1821 m. – precentorius, kunigas, poetas, tautosakininkas Kristupas Danielius Hasenšteinas, 1827–1846 m. Natanelis Frydrichas Ostermejeris.
1951 m. bažnyčia paversta kultūros namais; 1995 m. sudegė.
Būdviečiuose iki 1709–1711 m. didžiojo maro ir bado beveik visi gyventojai buvo lietuviai. 1989 m. duomenimis, apie 30 % gyventojų buvo lietuviai. 1991 m. vidurinėje mokykloje įsteigtas lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvas.

Lenkviečiai (dabar rus. Lunino)

Čia 1735 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, 1741 m. įkurta parapija, atidaryta parapinė mokykla, o 1858 m. bažnyčioje įtaisyti vargonai. Ši bažnyčia ir mokykla mena daug šviesių lietuvių. 1741–1745 m. Lenkviečiuose kunigavo Kristijonas Luneburgas, 1884–1888 m. dirbo lietuviškų knygų leidėjas, būsimasis Šilokarčemos bažnytinės srities superintendentas T. G. Štrukas, 1888–1898 m. dirbo būsimasis Šilokarčemos ir Tilžės bažnytinės srities superintendentas L. A. Tylis, nuo 1859 m. mokykloje precentoriavo Karalienės mokytojų seminarijos absolventas A. Pauliūnas. XIX a. septintajame dešimtmetyje mokykloje dirbo naujoviško lietuviško elementoriaus, išleisto 1882 m. autorius Georgas Kerneris, o 1854 m. gimė rašytoja, Rytų Prūsijos himno autorė Johana Ambrozius.
Po Antrojo pasaulinio karo pertvarkytoje bažnyčioje 1951 m. įrengti kultūros namai, 2002 m. jie sudegė.