Gumbinės istorijos ir kraštotyros muziejus

(Moskovskaja g. 36a, Gumbinė)

Buvusios Dragūnų ir ulonų pulkų kareivinės. Muziejuje saugoma archeologijos kolekcija, krašto prieškario istorijos ekspozicija, Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų istorinė medžiaga, yra parodų salė. XIX amžiuje statytose buvusiose Dragūnų ir ulonų pulko kareivinėse, kurios nuo XIX amžiaus pabaigos iki XX amžiaus pradžios priklausė 11-ojo dragūnų pulko pastatų kompleksui, šis muziejus įsikūrė 2009 metais. Šis pastatas nuo 1902 metų priklausė 8-ajam dragūnų pulkui, jame veikė karininkų kazino, o po Pirmojo pasaulinio karo pabaigos čia veikė policijos dalinys, finansų valdyba, po Antrojo pasaulinio karo - vaikų namai ir mokykla-internatas Nr. 9.

Buvusios Lietuvos provincijos (nuo 1736 m. Gumbinės departamento) administracijos pastatas

(Lenino pr. 21, Gumbinė)

Įsikūręs centrinėje aikštėje – baroko architektūros pavyzdys. Teigiama, kad šioje vietoje anksčiau stovėjo buvusio Lietuvos provincijos (departamento) administracijos pastatas, provincijos sostinę 1732 m. atkėlus iš Tilžės. Pastato dabartinė struktūra sukurta jį rekonstruojant apie 1911 metais. Jo bokštą puošė heraldinis erelis ir skulptūra, vaizduojanti dvi moteris su kupidonu prie kojų. Viena jų vaizdavo pramonę, kita – žemės ūkį. Pastatą puošė vaizdingi fasadai, pilko granito cokoliai, gražus karnizas. II Pasaulinio karo metais nugriauti priestatai. Pokariu jame veikė "prožektorių" gamykla. 2002 metais pastatas buvo rekonstruotas, vietoj miesto herbo įrengtas laikrodis. Dabar pastate įsikūrusios kelios įstaigos.

Buvęs Kredito unijos pastatas

(L.Tolstojaus g.2, Gumbinė)

Taip pat įtrauktas į kultūros ir architektūros paminklų sąrašą ir yra XX amžiaus pradžios europinės architektūros pavyzdys. Trijų aukštų pastato plotas siekia beveik 1,5 tūkstančio kvadratinių metrų. Namas statytas kaip bankas, jis turi akmens blokų cokolį, daug puošybos elementų, gražius balkonus, pastatą puošia rozetės su gotikiniais elementais. Šiaurinė pastato dalis baigta statyti 1900-aisiais, likusi – 1909 metais. Antrojo pasaulinio karo metais medinės pastato dalys išdegė, XX amžiaus septintajame dešimtmetyje jis liko be stogo. Vėliau pastate įsikūrė armatūros gamykla, paštas, kitos organizacijos, jis buvo suremontuotas.

Paminklas Kristijonui Donelaičiui

(greta namo Pobedy g. 12 / Železnodorožnaja g.11)

Paminklas poetui buvo pagamintas Lietuvos Respublikos lėšomis, atidengtas Gumbinėje 2004 metų rugsėjį. Jo autoriai – Nikolajus Tiščenka ir Vitalijus Chvalėjus. Skverelis aplink paminklą sutvarkytas miesto administracijos lėšomis.

Maldos namai Gumbinėje

Pirmoji bažnyčia Gumbinėje pastatyta 1545 metais, joje 1714-aisiais krikštytas lietuvių literatūros klasikas Kristijonas Donelaitis. Bažnyčia 1720 metais išplėsta, 1811-aisiais ji tapo trinave bažnyčia. Po Antrojo pasaulinio karo ji paversta sandėliu, o 1958 metais visiškai nugriauta. Dabar mieste esantys maldos namai statyti 1899 metais - iki 1945-ųjų jie buvo evangelikų maldos namais. Pokaryje čia įrengta mokyklos sporto salė, o 1989-aisiais ji perduota vietos stačiatikiams. Atlikti jos remonto darbai, pastatyta varpinė, atnaujintas interjeras, nuo 1999 metų čia vyksta pamaldos.

Stačiatikių visų Šventųjų bažnyčios statyba Gumbinėje buvo pradėta 2010 m., o jos (katedros) pašventinimas - 2016 m.

Zalcburgiečių bažnyčia

(Mendelejevo g. 136, Gumbinė)

Gumbinėje iškilo dar 1754 metais. Apie XVIII amžiaus vidurį į Karaliaučiaus kraštą buvo atkelta keletas tūkstančių žmonių iš Austrijos (Zalcburgo regiono), Prancūzijos, Šveicarijos. Jau netrukus jiems buvo pradėta statyti bažnyčia. Joje buvo vitražai, vaizduojantys jų atkėlimą į Mažąją Lietuvą. Daug kartų buvo perstatinėjama, po Antrojo pasaulinio karo ji beveik sugriauta ir nebuvo naudojama. 1994 metais Austrijos ir Vokietijos liuteronų bendruomenių pastangomis ir lėšomis prasidėjo jos atstatymo darbai, kurie baigti 1995 metais – bažnyčia atšventinta ir vėl tapo vietos evangelikų-liuteronų bendruomenės maldos namais, pamaldos joje vyksta rusų ir vokiečių kalbomis, čia rengiami chorinės muzikos koncertai.

Briedžio skulptūra

(Krasnoarmejskaja g.4, Gumbinė)

Gumbinės simbolis yra bronzinė briedžio skulptūra. Jos autorius – vokiečių skulptorius Ludvigas Fordermayeris. Skulptūra išlieta Vokietijoje, Potsdame 1910-aisiais ir 1912 metais iškilmingai atidengta Gumbinės skvere. Po Antrojo pasaulinio karo briedžio skulptūra išvežta į Karaliaučiaus zoologijos sodą, kur stovėjo iki 1991-ųjų. Gumbinės valdžios pastangomis ji vėl grąžinta į miesto centrą ir pastatyta skvere prie kino teatro „Mir“.

Neogotikinio stiliaus pastatas

(Krasnoarmejskaja g.4 Gumbinė)

Jame dabar įsikūręs žemės ūkio technikumas, atsirado 1903 metais. Jame iki Antrojo pasaulinio karo pradžios veikė aukštoji mergaičių gimnazija. Šių rūmų aktų salėje išlikusi 1913 metais vokiečių dailininko Oto Chaicherto sukurta 9 metrų pločio ir 12 metrų ilgio freska „Prūsijos karalius sutinka persikėlėlius“.

Gyvenamasis namas Moskovskaja gatvėje

(Moskovskaja g. 38, Gumbinė)

XIX amžiaus pabaigos europinės architektūros pavyzdys, laikomas kultūros paveldo objektu. Trijų aukštų namas, kurio plotas yra apie 760 kvadratinių metrų, įdomus savo balkonais su kaldintomis grotelėmis, jame nemažai dekoratyvinių elementų – skulptūra, bareljefai ir puošnūs ornamentai. XIX amžiaus pabaigoje, kai į Gumbinę buvo atkelta nemažai specialistų iš Vokietijos, jiems iš viso pastatyta apie 20 įvairios architektūros gyvenamųjų namų.

K.Donelaičio (1714-1780) gimtinė Lazdynėlių kaime

XIX amžiaus pabaigoje jo sodybos jau nebuvo likę, tik jos pamatai (šiaurės rytinėje parko dalyje, dešiniau keliuko). 1896-aisiais čia buvo pastatytas paminklinis akmuo, pasodintas ąžuoliukas iš Tolminkiemio klebonijos sodo. Sovietmečiu akmuo buvo nuverstas. Lietuvos mokslininkai ilgai ieškojo buvusios Lazdynėlių sodybos (dvarelio) vietos. Ji nustatyta 1989-aisiais. Tais pačiais metais, minint K.Donelaičio 275-ąsias gimimo metines, pasodinta tiek pat ąžuoliukų, o jau 1990 metais atstatytas paminklinis akmuo.

Valtarkiemio (dabar rus. Olchovatka) bažnyčia

Vertingas lietuvių kultūros paminklas. Ji pastatyta 1607 metais, 1753-aisiais suremontuota. Iš lauko akmenų ir plytų sumūrytas pastatas buvo stačiakampis, su atskira varpine. Lietuviškos pamaldos šioje bažnyčioje vyko 1607-1870 metais. Joje klebonavo poetas Merkelis Švoba (čia ir palaidotas), kalbininkas Pilypas Ruigys, lietuvių dainų rinkėjas Jonas Jordanas, taip pat K.Donelaitis. Pirmojo pasaulinio karo metais rusų armijos artilerija ją apgriovė, po karo ji atstatyta. 1944-aisiais buvo nugriauta varpine su špiliumi. Dabar buvusioje bažnyčioje įrengtas žemės ūkio inventoriaus sandėlis.