Objekto pavadinimas

Kontaktiniai duomenys: savivaldybė, adresas, tel. Nr., faksas, el.p. adresas, darbo laikas

Trumpa anotacija, pristatanti objektą

Namas Šaulių g. 18, Marijampolė, 1926-1937 m. su pertraukomis gyveno poetas Vytautas Montvila (1902-1941)

Namas, Šaulių g. 18 Marijampolė, 1926-1937 m. su pertraukomis gyveno poetas

Poetas Vytautas Montvila gimė 1902 m. vasario 4 d. Čikagoje. Nuo 1906 m. jis gyveno Lietuvoje. 1922-1924 metais mokėsi Marijampolės mokytojų seminarijoje. Už dalyvavimą politinėje veikloje iš jos buvo pašalintas. 1925-1926 metais mokėsi Kėdainių mokytojų seminarijoje. 1928 m., baigęs Marijampolės mokytojų seminariją, pradėjo studijuoti Kauno universiteto humanitarinių mokslų fakultete. 1929 metais sudarė kūrybos almanachą „Raketa“. Už antifašistinę veiklą 1929-1931 metais buvo įkalintas. Vėliau kurį laiką dirbo Kretingos knygyne, spaustuvėje, Kauno „Atžalos“ knygyne. 1935-1936 metais gyveno tremtyje Marijampolėje. Paskutiniais gyvenimo metais buvo atsidėjęs literatūros darbui, dalyvavo tuo metu pradėjusios kurtis Lietuvos rašytojų sąjungos veikloje. Pirmieji V. Montvilos eilėraščiai pasirodė 1923 metais, jam dar besimokant Marijampolės mokytojų seminarijoje. Iki karo poetas bendradarbiavo vienkartiniame leidinyje „Mūsų skurdas“, žurnaluose „Aušrinė“, „Mūsų jaunimas“, „Kultūra“, almanachuose „Darbas“, „Prošvaistė“. 1933 metais jis išleido eilėraščių rinkinį „Naktys be nakvynės“.

Be eilėraščių jis yra parašęs ir apsakymų, romanų fragmentų. V. Montvila išvertė M. Gorkio „Motiną“ ( 1934-1935, 2 t.) ir „Buvusiuosius žmones“ (1937), E. Zolia „Žlugimas“ (antrašte „Sąmyšis“, 1936), P.Bak, K.Hamsūno kūrinių.

Reikšmingiausia V. Montvilos kūrybos dalis parašyta paskutiniaisiais jo gyvenimo metais. 1940 m. V. Montvila išleido poezijos rinktinę „Į plačią žemę“ bei paskelbė nemažai eilėraščių periodinėje spaudoje. Apie V. Montvilą sukurtas dokumentinis filmas (1972)

Sodyba - rašytojo Kazio Borutos gimtinė, „Baltaragio malūnas“

Kūlokų k., Liudvinavo sen. Marijampolės sav.

5 km į rytus nuo Liudvinavo esančiame Kūlokų kaime yra rašytojo Kazio Borutos tėviškė. K.Boruta mokėsi Liudvinavo pradžios mokykloje, vėliau tėviškėje atostogaudavo vasarą. Šioje vietoje, buvusioje rašytojo gimtojoje sodyboje išlikęs atrekonstruotas malūnas. Malūno pavadinimas primena iš šio krašto kilusį rašytoją Kazį Borutą (1905-1965) ir jo tautosakiniais motyvais parašytą apysaką „Baltaragio malūnas“. Tai buvęs senas vandens malūnas, šiuo metu suremontuotas, įrengta svetainė, kurioje yra poilsio kambariai, banketų, šokių salės, sauna ir kitos patalpos

Atminimo vieta. Rašytojos J.Žymantienės – Žemaitės kapas (1845-1921),

Senosios Marijampolės kapinės, P.Armino g., Marijampolė

A. Matučio gimtinė-muziejus

Zomčinės km., Igliaukos sen., LT 69120 Marijampolės sav. tel. 8(343) 24580

Anzelmas Matutis, poetas. Sūduvos kraštas garsus ir kaip daug Lietuvos žymių žmonių išleidęs į gyvenimą. Į šiaurės vakarus nuo Igliaukos (Marijampolės apskritis), maždaug trečiame kilometre, stovi medžių apsupta sodyba, kurioje stūkso dar praeito šimtmečio pradžioje statyti pastatai. Sodyboje yra didelis tvenkinys, kurį supa gražiai išsirikiavusių maumedžių eilė, o šiaurinėje dalyje – senas gražus sodas. Tai rašytojo Anzelmo Matučio-Matulevičiaus (1923 01 07 – 1985 09 21) gimtinė.

Anzelmas Matutis buvo mokytojas, rašytojas, vaikų literatūros kūrėjas, daugelio premijų laureatas. Anksti atsiskleidė poeto A.Matučio talentas – vos 15-kos sulaukęs jis sukūrė pirmą eilėraštį vaikams. Visą savo talentą poetas paskyrė vaikų literatūrai.

Iš gimtojo Zomčinės kaimo būsimasis poetas brido per gilius pusnynus ir rudens purvą į savo pirmąją mokyklą. Visą savo gyvenimą A.Matutis lankydavosi tėviškėje, bendraudavo su Igliaukos žmonėmis, dažnai svečiavosi Igliaukos vidurinėje mokykloje.

Ne vienas poeto kūrinys išverstas į užsienio šalių tautų kalbas. Rašytojo knygos išleistos milijono egzempliorių tiražu. 1984 metais rinktinė „Margaspalvio genio kalvė“ apdovanota tarptautiniu H.K.Anderseno diplomu (įrašant A.Matutį į premijuotų rašytojų garbės knygą).

Poeto sodyboje įrengtas muziejinis kambarys, kuriame supažindinama su poeto A. Matučio gyvenimu, kūryba. Igliaukos apylinkėse, Zomčinės kaime, 1923 m. gimė rašytojas ir poetas Anzelmas Matutis. Čia įkurtas jo gimtinės muziejus. Šalia medžio skulptūrų parkas. A.Matučio vardu pavadinta Igliaukos vidurinė mokykla. Anzelmo Matučio gimtinės parkas, muziejus

Į šiaurės vakarus nuo Igliaukos, maždaug trečiame kilometre, yra medžiais apsupta sodyba, dar praeitame šimtmetyje statyti pastatai. Sodyboje yra didelis tvenkinys, kurį supa gražiai išsirikiavusių maumedžių eilė, o šiaurinėje dalyje- senas gražus sodas. Tai vaikų literatūros klasiko poeto Anzelmo Matučio- Matulevičiaus gimtinė Zomčinės kaime. Šiame name yra A. Matučio memorialinis muziejus.

Medžio skulptūros parkas

Prie vaikų poeto A.Matučio gimtinės, Zomčinės kaime 1997m. pasodintas parkas.
1999m. gegužės 19 -29d. Šiame parke įvyko tarptautinis medžio drožėjų simpoziumas „Igliauka 99“. Simpoziumo metu sukurtos 19 skulptūrų, keletas kryptastulpių rodančių kelią į poeto gimtinę ir parką. Medžio skulptūrų parkas sukurtas pasakų herojų tema. Antroji medžio drožėjų stovykla vyko 2000m. gegužės 22-28d. A.Matučio gimtinėje, vaikų drožėjų stovykla „IGLIAUKA 2000“.

2003m. vaikų vasaros poilsio stovyklos „Drevinukas“ metu įrengti parke suoleliai pailsėti.
2005 m. A.Matučio sodyboje, sodybos prižiūrėtojo Algimanto Lanausko iniciatyva nutiestas tiltelis per tvenkinį.

Marijampolės kapuose palaidoti knygnešiai:

Juozas Bliūdžius

Vincas Bridžius

Andrius Brundza

Kazys Bukaveckas

Juozas Dičpinigaitis

Petras Draugelis

Juozas Kalėda

Jonas Kazakevičius

Vincas Manelis

Albina Matulaitienė

Marija Matulaitytė

Andrius Matulaitis

Juozas Senkus

Antanas Švedas

Petronėlė Švedinė

Mykolas Vaitiekūnas

Jurgis Vencius

Tomas Žičkauskas

Kazys Pietaris

Pranas Penčyla

Juozas Arnastauskas

Senosios Marijampolės kapinės, P.Armino g., Marijampolė

Vinco Pietario (pirmojo lietuviško istorinio romano autorius) – kenotafas

Gimė 1850 09 21 Žiūriuose-Gudeliuose (Vilkaviškio r.). Mirė 1902 10 03 Ustiužnoje (Rusija), gydytojas, rašytojas

Kapas, palaidotas poetas, vertėjas Petras Arminas-Trupinėlis, senosios Marijampolės kapinės, P.Armino g., Marijampolė,

Petras Arminas-Trupinėlis, 1853 m. birželio 16 d. Deksniškiuose (Vilkaviškio r.) – 1885 m. kovo 18 d. Marijampolėje; poetas, vertėjas.

Baigė Veiverių mokytojų seminariją, mokytojavo Alvite, Naumiestyje, Marijampolėje. Aušroje paskelbė istorinių tyrinėjimų (Nusidavimai Lydos pilies ir kt.). Į lietuvių k. išvertė dalį Adomo Mickevičiaus Gražiną, L. Kondratovičiaus-Syrokomlės Piastų dukterį, Kaimo mokyklą, A. Puškino Skendinį, I. Krylovo ir I. Krasickio pasakėčių. 1893 m. Tilžėje išleisti Petro Armino raštai. Sudarė lietuvišką chrestomatiją, bet negavo leidimo spausdinti

Sodybos vieta, vad. Bielskynė

Adresas: Balsupių k., Marijampolės sen., Marijampolės sav.,

Knygnešio, visuomenės veikėjo Vinco Bielskaus (1871-1958) ir jo brolio kunigo, filosofijos daktaro, Seinų kunigų seminarijos profesoriaus, 1921-1940 m. Lietuvos Prezidento kanceliarijos viršininko Pijaus Bielskaus (1880-1958) gimtinė

Rusų Kalbininko Filipo Fortunatovo veiklos atminimui įamžinti, Liudvinavo sen., Botyrynė, sodyba ,( reikia tikslaus adreso)

Filipas Fortunatovas (1848-1914), rusų lingvistas, davęs pradžią naujai kalbotyros, vadinamai Maskvos mokyklai. Su jo veikla susiję ir lietuvių kalbos tyrinėjimai. Spėjama, kad XIX a. 9-me dešimtmetyje, maždaug 1886 m. Maskvos universitete jis pradėjo skaityti lietuvių kalbos kursą. Moksliniai tyrinėjimai susieti su Liudvinavo apylinkėmis, kur 1871 m. jis atvyko pas savo mokslo draugą Andrių botyrių ir apsigyvenęs jo tėviškėje studijavo čionykštę tarmę, užrašė apie pusantro šimto liaudies dainų. Maskvoje išleido lietuviškų dainų rinkinį.

Botyrius Juozas, gimtinė Triobiškiai, Liudvinavo sen.Marijampolės sav.

1856-1911 m., palaidotas senosiose Liudvinavo kapinėse

Knygnešys, spaudos gaudavo iš kitų knygnešių- J. Kanclerio, J. Matulaičio.Užrašinėjo tautosaką.

Botyrius Andrius, gimtinė Triobiškiai Liudvinavo sen.Marijampolės sav.

1845-1900 m. mokytojas, tautosakos rinkėjas, tyrinėtojas, knygnešių rėmėjas

1871 m. per atostogas pasikvietė bendramokslius , būsimuosius Peterburgo akademijos akademikus F.Fortunatovą, V.Milerį. 1872 m. išleista knyga „Lietuvių liaudies dainos“ ir priedas apie Liudvinavo tarmę.

Gimė 1866 m. gruodžio mėn. 17 d.Selemos Būdos k. (dabar – Selemos), Kazlų Rūdos apyl., Marijampolės r.
Mirė 1950 m. birželio mėn. 4 d. Čikagoje (JAV). 1994 m. spalio 8 d. perlaidotas giraitėje prie gimtinės (Mončgirėje).

Gimė ūkininko šeimoje. 1879-1887 mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Lietuvių kalbos mokė P. Arminas, vėliau P. Kriaučiūnas. Jie padarė didelę įtaką K. Griniaus visuomeninei ir publicistinei veiklai. Paskatintas 1883 m. pasirodžiusios "Aušros", kartu su suolo draugu J.Mačiu-Kėkštu leidžia rankraštinį laikraštėlį "Priešaušris". Platino draudž. spaudą, kartais pats parsigabendamas jos iš Prūsijos. 1887 m. įstojo į Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. Iš karto įsitraukė į Maskvos lietuvių studentų draugijos veiklą. Siuntė korespondencijas į laikraštį "Lietuviškasis balsas" (JAV). 1891m. jo inciatyva Maskvos studentai įkūrė Fondą lietuvių knygoms leisti. 1888 m. birželio 29 d. dalyvavo pirmajame Varpininkų suvažiavime, kuriame buvo nutarta leisti "Varpą". 1889 m. sausio mėn. išėjo I-asis "Varpo" numeris. Jo ir kitų bendraminčių iniciatyva nuo 1890 pradėtas leisti "Ūkininkas". Rašė daug straipsnių į draudž. spaudą. Per atostogas Lietuvoje lankydamasis kaimuose platindavo spaudą. 1893 m. gavo gydytojo diplomą. Pradėjo dirbti Marijampolėje.
Artimai bendravo su V. Kudirka, P. Kriaučiūnu, J. Bagdonu, P. Matulaičiu, taip pat su "Sietyno" draugijos nariais. Nuolatos buvo renkamas Varpininkų komiteto nariu. Nuo 1895 m. talkino socialdemokratams, leidžiantiems ir platinantiems savo spaudinius Lietuvoje. 1896 m. aptarė spaudos leidimo reikalus su Mažojoje Lietuvoje dirbusiais spaudos leidėjais J. Lapinu, E. Jagomastu ir kt. Norėdamas daugiau talkinti V. Kudirkai, apsigyveno Naumiestyje (dabar - Kudirkos Naumiestis). Čia tuoj pat susipažino su vietos knygnešiais. Nuo 1897 m. redagavo "Ūkininką". Pats parsiveždavo draudž. spaudos iš Prūsijos.
Padėdavo gabenti ir žmona Joana. 1898 m. persikėlė į Pilviškius - pakeitė ištremtą į Rusiją knygnešį gyd. S. Matulaitį. 1902 m. vėl grįžo į Marijampolę. Jo namai buvo lietuvybės skleidimo židiniu - anticarinio pasipriešinimo centru - ir po spaudos draudimo panaikinimo. Nepriklausomybės metais buvo Lietuvos ministru pirmininku ir prezidentu.

Rygiškių Jono gimnazija Kauno g. 7, Marijampolė

LT-68300

Tel. 8-676-31366

Darbo laikas:

Pirmad. 9.00-14.00 val.

Antrad. 9.00 -12.00 val.

Trečiad. 9.00 -14.00 val.

Ketvirtad.. 12.00-16.00 val.

Penktad. 12.00-1500 val.

Memorialinis Vinco Mykolaičio – Putino muziejus Marijampolėje įkurtas 1968m, mokyklai – internatui suteikus rašytojo vardą.

2002m. ekspozicija perkelta į Rygiškių Jono gimnaziją.

Muziejaus ekspozicijoje nuotraukos, knygos, Putino motinos kraitinė skrynia. Ekspoziciją puošia du Eglės Valiūtės vitražai su margais sakalais ir saulės spinduliuose spindinčiais varpais ( Putino poezijos

simbolis), skulptoriaus Leono Žuklio Vinco Mykolaičio – Putino biustas. Ekspozicijoje pateikti rašytojo asmeniniai

daiktai, rankraščiai. Muziejuje galima pažiūrėti kino režisieriaus V. Landsbergio dokumentinį filmą apie Vincą Mykolaitį – Putiną, susipažinti su atsiminimų medžiaga.