Apie asociaciją

Mūsų laimėjimai

Apie mus

Istorija ir tikslai

Pirmieji Euroregionai (kaimyninių šalių pasienio regionų sąjungos) Europoje kūrėsi siekdami atkurti II-ojo Pasaulinio karo metu sugriautą tarpusavio pasitikėjimą kaimyninėmis tautomis ir bendruomenėmis, mažinti tarpusavio nuoskaudas ir kartu plėtoti taikesnį tarptautinį supratimą, demokratines vertybes, socialines ir ekonomines struktūras, aplinkosaugą, transporto jungtis, ūkį, kartu ugdant jaunąją kartą.
Lietuvos (Marijampolės ir Alytaus apskričių administracijos ir savivaldybės), Lenkijos (buv. Suvalkų vaivadija) ir Baltarusijos (Gardino srities vykdomasis komitetas / administracija) Respublikų pasienio regionų sąjunga „Nemuno euroregionas“ (Euroregionas Nemunas) buvo įsteigta 1997 metų birželio 6 dieną. Vėliau į šią sąjungą buvo priimtos Vilniaus ir Balstogės apskričių administracijos bei atskiri jų savivaldos vienetai. 2002 metais priimti Rusijos Federacijos šalies, Karaliaučiaus srities 5 rytiniai rajonai (Darkiemio, Gumbinės, Įsruties, Lazdynų, Stalupėnų).
Nemuno upė, suteikusi pavadinimą mūsų sąjungai, geografiškai ir istoriškai jungė šiuos kraštus ir juose gyvenančias tautas, bendruomenes.
Pagrindiniai Nemuno euroregiono įkūrimo ir veiklos tikslai:
-    skatinti taikų ir abipuse pagarba bei nauda pagrįstą tarpusavio bendradarbiavimą pasienio regionų plėtrai, gyvenamosios aplinkos, o tuo pačiu ir  gyvenimo kokybės gerinimui;
-    kurti geresnes sąlygas socialiniam ir ekonominiam regionų vystymuisi, panaudojant bendradarbiavimą tarp šalių pasienio regionų ir institucijų.
Šis bendradarbiavimas buvo dalinai finansuojamas Europos Sąjungos įkurtų ir remiamų pasienio bendradarbiavimo programų, o taip pat ir kaimyninių šalių nacionalinių, regioninių, rajoninių ar vietinių biudžetų bei atskirų organizacijų ar privačių asmenų lėšomis. Nevyriausybinių organizacijų ir / ar privačių asmenų lėšomis vykdomi kultūriniai ar kiti socialiniai kaimyniniai mainai daugumoje atvejų buvo teigiami euroregiono tikslams plačiaja prasme. Tuo tarpu „europinių“ programų lėšų valdymo ir skirstymo nukrypimai gerokai apkartindavo tikrąjį bendradarbiavimą, jį netgi žlugdė. Tai ypač taikytina tiems atvejams, kai „vienadienės partnerystės“ atvejai, ypač su gausia infrastruktūra, ypač valdančiųjų rajonuose, su skambiais pavadinimais paramą gaudavo gausiau. Ilgametį, pagarbų perspektyvų regioninį bendradarbiavimą turinčių įstaigų, regionų bendruomenėms strategiškai svarbiems projektams finansavimo dažnai neduodavo, formalius sprendimus bandydami pateisinti neesminėmis metodikomis bei balais. Tai stūmė žmones ir organizacijas iš tikrojo kaimyninio bendradarbiavimo struktūrų, į programos lėšų „pasidalinimą“ įvedant vis didesnį kiekį lėšomis, bet ne bendradarbiavimu suinteresuotus asmenis.
Ne tik individų godumas, bet ir politinės valios dažnai stabdydavo kaimyninį euroregioninį bendradarbiavimą. To buvo įvairiais laikotarpiais, tačiau ypač paskutiniais metais projektų atranką finansavimui pradėjo gausiau įtakoti ir nacionalinių politinių grupių nedraugiški interesai, atitinkamų įstaigų ir projektų blokavimai, žmogiškųjų mainų ribojimai bendradarbiavimui ! skirtų programų projektuose.
Bendradarbiavimo kokybė ir galimybės buvo įtakojamos atsižvelgiant į tuo metu, atitinkamam laikotarpiui susiformuotus atskirų nacionalinių ir/ar regioninių politinių ar politinių ekonominių galios grupių ketinimus.
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kaip ir Rytų bloko šalyse, nacionalinės valdžios institucijos niekada nesutiko net dalinai decentralizuoti pasienio bendradarbiavimui skirtų programų ir euroregionams suteikti šių programų administratorių teisių, kokias turėjo Lenkijos ir vakarų šalių euroregionai ir pasienio regionai.
Aktyvūs Euroregionai ir jų institucijos bei sveiko kaimyninio bendradarbiavimo principai trukdė ir lėšų „ieškotojams“, ir politiškai motyvuotoms struktūroms. Sąvoka ir siekis „Tautų draugystė“ pradėti formuoti kaip pajuokos objektas.
Ilgainiui, euroregioninio bendradarbiavimo tikslams ir principams nebeatitikančių atvejų gausa pasiekė savo -  Lietuvos ir kaimyninių šalių euroregionai pradėti uždarinėti. Lietuvoje šiuo metu likęs tik Nemunas, beje, 1997 buvęs pirmuoju Lietuvoje ir Baltijos šalyse.

Pasienio regionų sąjungos „Nemuno euroregionas“ nariai:

Šalys 2004 metais sutarė, kad Pasienio regionų sąjungos „Nemuno euroregionas“ nariais yra euroregiono veiklą koordinuojančios nacionalinės (šalių) institucijos:
•    Lietuvoje – Viešoji įstaiga (VšĮ) Nemuno euroregiono Marijampolės biuras ir jos dalininkai / nariai (nuo 2022 m. šias funkcijas perėmė Asociacija Nemuno euroregionas (būstinė Marijampolėje);
•    Lenkijoje - draugija „Euroregion Niemen“ (būstinė Suvalkuose) ir jos nariai;  
•    Baltarusijos šalyje – Gardino srities vykdomasis komitetas;
•    Karaliaučiaus srityje (Rusijos Federacija) - 5 rajonai: Darkiemio / Oziorsko, Gumbinės / Gusevo, Įsruties / Černiachovsko, Lazdynų / Krasnoznamensko, Stalupėnų / Nesterovo rajonų vykdomieji komitetai (bendra būstinė Įsrutyje; šias funkcijas pagal sutartį su Įsruties rajono administracija atitinkamu metu vykdė Regioninės plėtros agentūra „Nadruva“).

Nacionalinės struktūros

Šalys sutarė, kad kiekviena pagal savo teisės aktus įsikurs euroregiono nacionalines struktūras šio bendradarbiavimo koordinavimui šalies viduje ir su kaimyniniais regionais.
Lietuvos šalis Viešąją įstaigą Nemuno euroregiono Marijampolės biuras įkūrė 1998 m. birželio 30 d., įregistravo liepos 13 d. Jos steigėjai ir pirmieji dalininkai buvo Marijampolės rajono ir Marijampolės miesto savivaldybės. Gintaras Skamaročius buvo pakviestas tapti šios įstaigos direktoriumi, 2000-2012 metais buvęs ir Europos pasienio regionų asociacijos vykdomojo komiteto nariu. Vėliau dalininkų teisės buvo suteiktos įvairioms, atitinkamus sprendimus priėmusioms Marijampolės, Alytaus ir Vilniaus apskričių savivaldybėms.
VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuro nariai / dalininkai (2021 m.): Alytaus miesto, Alytaus rajono, Birštono, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Lazdijų rajono, Marijampolės, Šakių rajono, Trakų, Vilkaviškio rajono savivaldybės.

Viename iš interviu spaudai, minėjome, kad:

„Pradėta nuo mažų projektų
Nemuno euroregiono Marijampolės biuras buvo įkurtas visai bendradarbiavimo veiklai koordinuoti Lietuvos pusėje ir su kaimyninių šalių pasienio regionais. Jo  direktorius Gintaras Skamaročius savo darbo pradžią prisimena taip:
- Jeigu iš pradžių kalbėjome apie mokymąsi, naujų santykių užmezgimą ir ryšių palaikymą abipus valstybių sienų, tai vėliau, kai atsirado galimybė naudotis finansais, ėmėme naudotis šiomis galimybėmis bendriems projektams. Pradėjome nuo mažyčių projektėlių. Nemuno euroregiono Marijampolės biure pirmąsias paramos lėšas 1998 – 2000 metais gavome projektams, skirtiems patirties pasisėmimui vienoje ar kitoje šalyje. Siuntėme architektus, aplinkosaugininkus, savivaldybių administracijų atstovus. Jie vyko į Daniją, Vokietiją, Olandiją, Vengriją pasižiūrėti, kaip tos šalys gyvena, bendradarbiauja, vykdo projektus. Sumos buvo palyginus mažos, tačiau vykdydami tuos mažus projektus mes išmokome, kaip juos įgyvendinti, kas būna, jei ką nors ne taip padarai... Vėliau turėjome PHARE programos projektėlį, kuris padėjo mūsų įstaigai įsigyti kompiuterius, nes pradžioje teko dirbti su skolinta įranga, skolintis autobusų bilietams ar kurui...

Nuo kelių iki ligoninių

Pamažu projektų daugėjo, o patys projektai buvo vis didesnės apimties.
- Nuo tų mažų projektėlių įsivažiavome tiek, kad vienu metu vykdėme 10 projektų už keletą milijonų eurų. Viską sėkmingai įvykdėme, visus norimus rezultatus pasiekdavome ir gerokai viršindavome, išskyrus vieną atvejį su Lietuvos ir Lenkijos pasienio keliais. 2005 m. planuodami projektą numatėme padaryti 12 kelių, o beveik po 3 metų pasirašius paramos sutartį pinigų pagal 2008 m. darbų kainas užteko tik devyniems. Laukiant paramos sutarties, lėšų bei Vyriausybės sprendimo kainos praktiškai padvigubėjo.
Du rengti ypač didelės vertės ir apimties (po 4 mln. eurų) projektai buvo skirti Marijampolės, Alytaus, Tauragės, Suvalkų, Balstogės, Įsruties ir Tilžės bei kitoms ligoninėms. Vienas jų – Lietuvos ir Lenkijos programos strateginis projektas, kitas – Lietuvos, Lenkijos ir Karaliaučiaus medicinos įstaigų bendradarbiavimo projektas. Vykdant šiuos projektus aktyviausiai dalyvavo Marijampolės ligoninė, gavusi ženkliausią dalį paramos tiek darbuotojų mokymams, tiek ir įvairios medicininės įrangos bei greitosios medicinos pagalbos automobilio įsigijimui ar patalpų remontui.“

Projektinę Nemuno euroregiono (Marijampolės biuro) veiklą gerai atspindi keletas skaičių:

Trys projektai 2005, 2012 ir 2018 metais buvo įvertinti kaip vieni iš geriausių bendradarbiavimo per sieną projektų Europoje, o Kalvarijos karališkojo parko atnaujinimo projektas – kaip sparčiausiai Lietuvoje įgyvendintas.

Verta priminti ir neprojektinę veiklą, pvz. ekonomikos parodų ir investicijų forumų organizavimą Alytuje ir Gardine (Gardine iki 2019 m. surengta 21 kasmetinė paroda, į kurias atvykdavo atstovai iš keliasdešimt šalių), Lietuvos ir Lenkijos savivaldybių kongresą, paramą lietuviškam švietimui ir kultūros paveldui, lietuvių bendruomenėms, jaunimo ir kitiems mainams, Kristijono Donelaičio, Herkaus Manto, Martyno Mažvydo, Antano Baranausko ir kitų mūsų tautos šviesuolių atminimo puoselėjimui.

Pokyčiai

Lietuvos teismui priėmus sprendimą, kad viešosios įstaigos dalininkai neprivalo laikytis visuotiniuose dalininkų susirinkimuose priimtų sprendimų ir gali nefinansuoti jos įstatuose įtvirtintos, pelno nesiekiančios veiklos, taip pat įvertinus kitus politinius sprendimus, bet siekiant išsaugoti kaimyninio / euroregioninio bendradarbiavimo galimybes ir tarptautinių projektų tęstinumą VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuras ir kiti asmenys 2021 m. įkūrė Asociaciją Nemuno euroregionas.
Ji nuo 2022 m. numato tęsti VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuro vykdytas funkcijas Pasienio regionų sąjungoje „Nemuno euroregionas“, kartu su kitais su pažangiais viešosios įstaigos ir asociacijos partneriais rūpinsis projektų suderintu tęstinumu.
VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuras, o nuo 2021 m. pabaigos - asociacija Nemuno euroregionas (su tais pačiais vadovu ir darbuotojais) ruošia ir tęsia / įgyvendina žmogiškųjų resursų, kultūrinių mainų, turizmo, sveikatos apsaugos, strateginio planavimo, verslo, aplinkosaugos projektus, daugumoje apimančius Nemuno euroregiono teritoriją, konsultuoja šioje teritorijoje esančias savivaldos ir kitas institucijas projektų ruošimo, įgyvendinimo bei tarptautinio bendradarbiavimo klausimais.
Stringant bendradarbiavimui su Baltarusijos ir Rusijos Federacijos partneriais bei didėjant galimybėms bendradarbiavimui Europos Sąjungos viduje, kartu su Euroregiono biuru Suvalkuose – Draugija „Euroregion Niemen“ pradėjome rengtis ir inicijavome naujos struktūros - Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) Nemunas-Niemen kūrimą.
Bet, ... mintis kurti šią grupę bei visiems kartu regione administruoti dalį Lietuvos ir Lenkijos paramos programos visam pasienio regionui, nepatiko atskiroms viešosios įstaigos dalininkėms - savivaldybėms. Šioje veikloje priešiškumo sulaukta iš naujai kuriamos vadinamosios pasienio funkcinės zonos, kuri tikėjosi programos lėšas gauti ir dalintis tarp savęs - 3 pasienio savivaldybių su partneriais kitapus. Priešiškumo sulaukta ir iš provincijos masteliu didesniųjų savivaldybių, kurios siekia uždarydamos viešąją įstaigą, pačios dalyvauti šios grupės įkūrime ir dalintis regionui skirtą paramą mažesniame ratelyje.  
2021 m. Lietuvos šalyje sustiprėjo varžytuvės ir svarstymas to paties vertybinio principo – parama visam pasienio regionui pagal aiškiai nubrėžtą strategiją ir poreikius, demokratinius principus bei nepriklausomybę nuo atskirų dalyvių partiškumo ar parama ir jos dalybos teisė porai savivaldybių - individualistinėms išrinktosioms.
Savo tarė ir „kaimynai“ rytų šalyse. 2018 m. biuro direktorių ir Pasienio regionų sąjungos „Nemuno euroregionas“ tarybos pirmininką Gintarą Skamaročių Rusijos Federacijos nacionalinės struktūros pripažino, kaip pavojingą Rusijos Federacijos ginkluotosioms pajėgoms ir nacionaliniam saugumui bei 5 metams uždraudė įvažiuoti į Rytų bloko šalis.
Tai apsunkino bendradarbiavimą su šiomis šalimis, bet 2019-2021 metais, daugumoje VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuro ir Asociacijos Nemuno euroregionas pastangomis, kartus su Šakių rajono administracija bei Karaliaučiaus srities istorijos ir meno muziejumi įvykdėme bendrą projektą „Kultūros paveldas pasienio regione – turizmui ir bendradarbiavimui“. Jo biudžetas – apie 1,1 mln. eurų, iš jų programos dalis – beveik 1 mln. eurų. Beje, projektą dalinai finansavo Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną 2014-2020 m. programa ir partneriai.

Turėjome potencialo pasiekti bent 2 kartus daugiau rezultatų, jeigu būtume gavę teises patiems euroregione administruoti pasienio bendradarbiavimui skirtas programas, patiems planuotis ir įgyvendinti svarbiausių temų projektus, jeigu per beveik 25 veiklos metus būtų netrukdęs politikavimas bei nesąžininga konkurencija. Mūsų įstaiga ir partneriai bei gausybė kitų įstaigų ir ypač žmonės abipus sienos jau seniau ir gausiau būtų pajutę taikaus ir kaimyninio bendradarbiavimo privalumus.

PS. Dėl karo Ukrainoje, šiuo metu bendradarbiavimas su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos institucijomis įšaldytas.

Gintaras Skamaročius, Asociacijos NEMUNO Euroregionas direktorius

 


Partneriai
Naudingos nuorodos

© Copyright 2022 Asociacija Nemuno euroregionas