Objekto pavadinimas

Kontaktiniai duomenys: savivaldybė, adresas, tel. Nr., faksas, el.p. adresas, darbo laikas

Trumpa anotacija, pristatanti objektą

Jonas Bretkūnas

Labguva, dab. Poleskas

1536 m. Bambliuose netoli Frydlando (Mažoji Lietuva) – 1602 m. spalio 1 d. Karaliaučiuje; vienas lietuvių raštijos pradininkų, religinių raštų rengėjas, Biblijos vertėjas, istorikas

Jonas Rėza

Tolminkiemis, dab. Čistyje Prudy

1576–1629, Evangelikų liuteronų kunigas. 1625 m. parengė spaudai J. Bretkūno išverstą Psalmyną, taip pat redagavo J. Bretkūno verstą Naująjį Testamentą

Kristupas Sapūnas

Kusai, dab. Vesnovas

1589–1659, eiliuotojas, kalbininkas.
Gimė 1589 Kusuose (Mažoji Lietuva, Pilkalnio aps.). Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Dalyvavo peržiūrint Kleino gramatiką ir giesmyną, parašė lotyniškų eilėraščių, rankraščiu paliko lietuvių k. gramatiką (išl. 1673). Mirė 1659 Encūnuose (Mažoji Lietuva, Stalupėnų aps.)

F.Pretorijus

Žiliai, dab. Žilinas

Merkelis Švoba

Įsrutis, dab. Černiachovskas

1624–1663, poetas.
Gimė apie 1624 Įsrutyje (Mažoji Lietuva). Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parašė ir išvertė giesmių (išsp. Kleino ir kt. giesmynuose), sukūrė pasaulietinių eilėraščių, kurie neišliko. Mirė 1663 Valtarkiemyje (Mažoji Lietuva, Gumbinės aps.)

Klebonijos pastatas

Valtarkiemis, dab. Olchovatka

Teofilis Gotlibas Šulcas

Vėluva, dab. Znamenskas

Gimė 1629 m. Vėluvoje (Mažoji Lietuva), mirė 1673 m. Katinavoje (Stalupėnų aps.); kalbininkas. Nuo 1644 m. studijavo Karaliaučiaus universitete, 1650 m. paskirtas Išdagų, 1662 m. Katinavos klebonu. Parengė ir išleido Kristupo Sapūno parašytą gramatiką Compendium grammaticae Lithvanicae (1673). Sudarė vokiečių–lotynų–lietuvių k. žodyną, kurio rankraštis dingo.

Mykolas Merlinas

Įsrutis, dab. Černiachovskas

Gimė 1641-12-19 Oberslebene (Vokietija). 1708-02-21 Gumbinėje mirė. Išleido lotynų kalba traktatą „Pagrindinis lietuvių kalbos principas“ („Principium primarium in lingva Lithvanica“), 1706). Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo.

Gumbinė, dab. Gusevas

Jonas Rikovijus

Želviai, dab. Kamenskoje

Giesmių eiliuotojas. Gimė 1652 m. Želvuose (Mažoji Lietuva, Įsruties aps.). Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parašė giesmių, paruošė Kleino giesmyno ir maldyno 1685 m. leidimą. Mirė 1703-09-28 Vėluvoje (Mažoji Lietuva).

Vėluva, dab. Znamenskas

Frydrichas Zigmantas Šusteris

Būdviečiai, dab. Malomožaiskoje

Religinių leidinių redaktorius, giesmių eiliuotojas. Gimė 1671 m. Mažojoje Lietuvoje. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Redagavo Naujojo Testamento 1701 leidimą, Kleino giesmyno 1705 leidimą, kuriam pats parašė giesmių. Mirė 1750-01-21 Būdviečiuose (Mažoji Lietuva, Ragainės aps.).

J.Perkūnas

Išdagai, dab. Lermontovas

Įsrutis, dab. Černiachovskas

Jonas Berentas

Įsrutis, dab. Černiachovskas

Vertėjas, religinių leidinių redaktorius. Gimė 1667-01-18 Įsrutyje (Mažoji Lietuva). Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Išvertė agendą Davadnas pamokinimas (1730), redagavo 1732 giesmyną, 1735 Biblijos leidimą, išvertė giesmių. Mirė 1737-04-14 tėviškėje.

Pilypas Ruigys

Kaniava, dab. Zavety

1675–1749, kalbininkas, eilėraščių, giesmių kūrėjas ir vertėjas, lietuvių liaudies dainų rinkėjas, evangelikų liuteronų kunigas. Gimė Katinavoje. 1692 – 1695 m. studijavo Karaliaučiaus universitete. 1695–1698 m. gyveno Kaune. Čia pradėjo rinkti ir užrašinėti lietuvių liaudies dainas. Nuo 1708 m. iki gyvenimo pabaigos buvo Valtarkiemio (10 km nuo Tolminkiemio) kunigas. Tolminkiemyje 1743 m. apsigyveno K.Donelaitis. Yra žinoma, kad jie vienas pas kitą yra lankęsi.

Valtarkiemis, dab. Olchovatka

Povilas Fridrichas Ruigys

Valtarkiemis, dab. Olchovatka

Gimė apie 1725 m. Valtarkiemyje (Mažojoje Lietuvoje) - mirė po 1781 m. Karaliaučiuje. Mažosios Lietuvos kalbininkas. Pilypo Ruigio sūnus. Studijavo Karaliaučiaus universitete. Dėstė Lietuvių kalbos seminare. Gyveno Rygoje. 1747 m. išleido „Lietuvių kalbos gramatikos pradmenis“ kartu su tėvo žodynu (vokiečių kalba).

Jonas Šulcas

Kaniava, dab. Zavety

~1684–1710. Mažosios Lietuvos dvasininkų luomo atstovas 1706 m. išleido pirmąją grožinę knygą lietuvių kalba. Tai buvo antikinių pasakėčių vertimas pusiau vokišku, pusiau lotynišku pavadinimu „Die Fabeln Aesopi“ („Ezopo pasakėčios“).

Jokūbas Brodovskis

Geldapė, dab. Goldapas

1692–1744. Leksikografas.
Gimė apie 1692 m. Geldapėje ar jos apylinkėse (dab. Gołdapas, Lenkija, Suvalkų vaivadija). Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo. Sudarė rankraščiu likusį vokiečių-lietuvių ir lietuvių-vokiečių k. žodyną (Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithvanico-Germanicum).
Mirė 1744 m. Trempuose (Mažoji Lietuva, Darkiemio aps.).

Trempai, dab. Novostrojevas

Adomas Fridrichas Šimelpenigis vyresnysis

Įsrutis, dab. Černiachovskas

1677–1740. Raštijos darbuotojas.
Gimė 1677-11-11 Įsrutyje (Mažoji Lietuva). Studijavo Karaliaučiaus universitete, buvo mokytoju, kunigavo. Vienas iš H. Lysijaus katekizmo vertimo tikrintojų ir 1735 Biblijos leidimo vertėjų.
Mirė 174010-23 Skaisgiriuose (Mažoji Lietuva, Pakalnės aps.).

Adomas Fridrichas Šimelpenigis jaunesnysis

Papelkia, dab. Vysokoje

1699–1763. Poetas, vertėjas.
Gimė 1699-07-25 (Šilutės r.). Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parašė pasaulietinių proginių eilių bei epigramų, išvertė Ch. Gellerto pasakėčių, sueiliavo giesmių, redagavo 1755 Biblijos leidimą. Mirė 1763-11-22 Papelkiuose (Mažoji Lietuva, Labguvos aps.).

F.Vilhelmas Hakas

Pilkalnis, dab. Dobrovolskas

1706–1754. Leksikografas.
Gimė 1706 m. Kretingalėje (Klaipėdos r.). Studijavo Karaliaučiaus universitete, buvo lietuvių k. seminaro Halėje dėstytoju, po to kunigavo. Išleido Lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių k. žodyną (Vocabularium litthuanico-germanicum et germanico-litthuanicum, 1730) su trumpa lietuvių k. gramatika. Mirė 1754-11-19 Pilkalnyje (Mažoji Lietuva).

Kristijonas Donelaitis

Lazdynėliai, dab. Višniovka

Paminklinis akmuo

Kristijono Donelaičio memorialinis muziejus

Tolminkiemis, dab. Čistyje Prudy

Kristijono Donelaičio paminklas

Gumbinė, dab. Gusevas

Gotfrydas Ostermejeris

Trempai, dab. Novostrojevas

Gimė 1716 m., mirė 1800 m. Trempų kunigas, pirmasis Lietuvių literatūros istorikas, teoretikas ir kritikas, giesmynų ir kitų Rytų Prūsijos liuteroniško turinio raštų parengėjas, giesmių „Kas pakrikštytas yra“, „Dovana brangi vaikai“, „Mums Dievas žodyje“ autorius.

Kristijonas Gotlybas Milkus

Jurbarkas, dab. Majovka

1732-1807. Pilkalnio mokytojas. Gerokai papildė ir antrą kartą 1800 m. išleido Ruigio žodyną. Į žodyną įdėjo net 4 prakalbas: vieną savo paties, kurioje pabrėžiama lietuvių kalbos reikšmė ir skatinama domėtis tautosaka; kitose prakalbose, rašytose žymiausių to meto Prūsijos humanitarinių mokslų atstovų, tarp jų ir filosofo Imanuelio Kanto (Immanuel Kant), palankiai atsiliepiama apie lietuvių kalbą ir lietuvius.

Jurgis Zauerveinas

Lazdynai, dab. Krasnoznamenskas

Slapyvardis – Girėnas, gimė 1831-01-15 Hanoveryje (Vokietija), mirė 1904-12-16 Kristianijoje, (dabar Oslas, Norvegija), palaidotas Gronau (Vokietija) – sorbų kilmės poliglotas, filosofijos daktaras, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, poetas.

Fridrichas Bajoraitis

Medukalniai, dab. Kolcovskoje

Gimė 1883-12-09 Medukalniuose (Įsruties aps., Mažoji Lietuva). Mirė 1909-03-16 Balandžiuose (Ragainės aps.) – poetas, publicistas. 1901 – 1904 m. mokėsi Karalienės mokytojų seminarijoje, 1904 – 1906 m. mokytojavo Paleičių ir Rukų (Šilutės raj.) mokyklose. Dėl džiovos išleistas į pensiją, atsidėjo poezijai. Paukštelio ir Balandėlio slapyvardžiais spausdino eilėraščius bei straipsnius „Naujojoje lietuviškoje ceitungoje“ ir kt. 1905 m. įkūrė ir vadovavo pirmajai Mažojoje Lietuvos kilnojamai bibliotekai „Lietuvių keliaujantis knygynas“. Vydūno rūpesčiu 1932 m. išleistas pomirtinis eilėraščių rinkinys „Gyvumo žodžiai“.

Fiodoras Michailovičius Dostojevskis

Įsrutis, dab. Černiachovskas

Gimė 1821-11-11, Maskvoje. Mirė 1881-02-09, Sankt Peterburge, Rusijoje. Vienas iš svarbiausių rusų rašytojų. Gimė vargšų ligoninės gydytojo šeimoje. Jo tėvas buvo kilęs iš buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių (nuo Pinsko dabartinėje Baltarusijoje), save, atrodo, kartais pavadindavo lietuviu.

Nikolajus Gumiliovas

Širvinta, dab. Kutuzovo

A.Gachovas

Įsrutis, dab. Černiachovskas

I.Jarofejevas

Įsrutis, dab. Černiachovskas

Michailas Saltykovas – Ščedrinas

Įsrutis, dab. Černiachovskas

A.Tvardovskis

Tilžė, dab. Sovietskas