Objekto pavadinimas

Kontaktiniai duomenys: savivaldybė, adresas, tel. Nr., faksas, el.p. adresas, darbo laikas

Trumpa anotacija, pristatanti objektą

Paminklas granito akmuo knygnešiui P.Matulevičiui Kreivėnuose

Knygnešys Povilas Matulevičius platino lietuvišką spaudą lietuviškos spaudos draudimo metais (1864-1904) Kreivėnuose

Knygnešys Vincas Markevičius

Gimė 1866 m. lapkričio 27 d. Giluišių k., Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje (pagal ano meto administracinį suskirstymą). Mirė 1938 m. vasario 21 d. ten pat. Palaidotas Sangrūdos kapinėse, Kalvarijos sav.

Suvalkų apygardos muziejus

Tadeušo Kosčiuškos g. 81, 16-400 Suvalkai

Tel. (+48 87) 566 57 50

Darbo laikas: II-V 8.00-16.00, VI,VII 9.00-17.00

Marijos Konopnickos muziejus

Tadeušo Kosčiuškos g. 31, 16-400 Suvalkai

Tel. (+48 87) 566 41 33

Darbo laikas: II-V 8.00-16.00, VI,VII 9.00-17.00

Suvalkų krašto istorijos ir karininkų tradicijų muziejus

Lenkijos kariaumenės g. 61, 16-400 Suvalkai

Tel. (+48 87) 566 93 81

Darbo laikas: 8.00-15.00

Vygrių nacionalinio parko gamtos muziejus

Kšyve g. 82, 16-400 Suvalkai

Tel. (+48 87) 566 63 22

Darbo laikas: I-V 8.00-16.00

Pastovi paroda

„Istorija, tradicijos, papročiai”

Suvalkų kaimo turizmo rūmai

Kosčiuškos g. 45, 16-400 Suvalkai

Tel./faks. (+48 87) 566 58 72

Skansenas Punske

veikia lietuviškas skansenas, kuriame kasmet vyksta Klojimo teatrų festivalis

Juozo Vainos etnografinis muziejus

Senoji klebonija

Šv. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia

Punsko istorijos muziejus

Punskas - miesto teises gavo tarp 1597 ir 1606 m. Dabar Punske gyvena apie 1200 žmonių: per 80 proc. lietuviai, o likusieji lenkų ir kitos kilmės. Parapijos centre yra XIX a. neogotikos stiliaus bažnyčia, čia vyksta lietuviškos pamaldos. Tai vienas svarbiausių lietuvių kultūros centrų Lenkijoje. Čia veikia lietuviškas skansenas, kuriame kasmet vyksta Klojimo teatrų festivalis, Juozo Vainos etnografinis muziejus, Punsko istorijos muziejus, tradicinės aprangos paroda Senojoje klebonijoje, lietuvių kultūros namai, Kovo 11-osios licėjus lietuvių dėstomąja kalba, lietuvių dvisavaitraščio “Aušra” redakcija, leidykla bei knygynėlis

Kamaldulių vienuolynas

Vygriai ir jų apylinkės - tai ežerų kraštas. Čia yra giliausi ir žinomiausi Lenkijoje ežerai. Pats Vygrių ežeras labai didelis (2,2 tūkst. ha), 73 m gylio. Iš jo išplaukia dvi upės: Kamionka ir Viatroluža. Ant ežerais apsuptos salos stovi kamaldulių pastatytas architektūrinis baroko stiliaus ansamblis: bažnyčia, bokštas bei eremai - maži kamaldulių nameliai. Čia 1999 m. lankėsi ir poilsiavo Šv. Tėvas Jonas Paulius II.

Augustavo kanalas

Augustavas - seniausias mūsų regiono miestas (miesto teises jam 1557 m. suteikė Žygimantas Augustas). Augustavas garsus savo kanalu, pastatytu XIX a. antrojoje pusėje, kuris jungia kelis ežerus ir veikia iki šiandien. Jį labai mėgsta baidarininkai. Augustave veikia šiuolaikiškas, modernus baseinas

Jachtų prieplauka prie Mėtos (lenk. Netta) upės Augustave

Studena

Studena - tai nedidelė sala (0,08 ha) važiuojant iš Seinų į Augustavą. Ją supa Studenos ežeras (253 ha, giliausia vieta 30 m), kuris yra Augustavo kanalo dalis ir jungiasi su Baltuoju ežeru. 1999 m. šioje saloje lankėsi Šv. Tėvas Jonas Paulius II

Suvalkų kraštovaizdžio parkas

Pats seniausias Lenkijoje (nuo 1976 m.). Nors jo nedidelis paviršius (6284 ha), bet unikalus kalvotas, poledyninis peizažas. Parke galima stebėti pačias gražiausias, gerai pastebimas (išeksponuotas) krašto reljefo formas. Specifinė jo struktūra sudaro natūralias kraštovaizdžio stebėjimo vietas. Verta pasivaikščioti Juodosios Ančios ir Šešupės slėniais, stebėti Vižainio, Šelmento ežerus, akmenynus Šiurpiluose, Rūdelėje, įkopti į Gulbiniškių kalną (256 m v.j.l.) ir kitus piliakalnius

Stančikai

Čia yra vieni aukščiausių Lenkijoje ir Europoje tiltų. Jų ilgis 200 m, aukštis 36 m. Šiaurinis tiltas pastatytas 1912-1914 m., o pietinis 1923-1926 m. Jie pasižymi puikiomis proporcijomis. Tai penkių tarpinių gelžbetonio konstrukcija. Atramų papuošimai sukurti pagal romėnų akveduko Pont du Gard'e pavyzdį

Ežerai – Galadusio ežeras, Beceilų ežeras

Kryžiai

Mūsų krašto pakelėse, dažniausiai kryžkelėse ar arčiau sodybų, aptiksime nemažai kryžių, statytų įvairiais laikais ir įvairiomis progomis. Kiekvienas jų turi savąją istoriją. Artėjant 1930 metams, kurie buvo jubiliejiniai, kai sukako 500 metų nuo Vytauto Didžiojo mirties, aktyviausi mūsų krašto Šv. Kazimiero draugijos skyriai nusprendė jubiliejų įamžinti ir pastatė kryžius. Ta proga atsirado akmeninių kryžių Burbiškiuose, Vidugiriuose, Žvikeliuose, Klevuose, Žagariuose, Didžiuliuose. Visi jie buvo statyti sunkiais laikais. Viskam reikėjo valdžios leidimo. Neleista lietuviškų įrašų. Labai gerai, kad dabartinės kartos tuos kryžius atnaujino, papildė trūkumus

Bubeliai - Albino Žukausko gimtinė

1912 metų sausio 25 dieną gimė lietuvių rašytojas ir poetas Albinas Žukauskas. Jis 1935-36 metais studijavo Vilniaus universiteto teisės fakultete, o 1936-39 m. - Varšuvos aukštojoje žurnalistų mokykloje.
1940-41 m. redagavo „Vilniaus balsą“. 1948-53 m. dirbo “Grožinės literatūros” vyriausiuoju redaktoriumi. 1965-72 m. ėjo Literatūros fondo direktoriaus pareigas.
A. Žukauskas išleido poezijos rinkinių: „Laikas ir žmonės“ (1938), „Ilgosios varsnos“ (1962), „Atabradai“ (1975), „Senmotė“ (1981), „Benamė meilė“ (1983) ir kt. A. Žukauskas mirė 1987 m. rugpjūčio 10 dieną ir palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. Rašytojo gimtinėje keletą metų veikė lietuviška mokykla, kurioje dirbo mokyt. Tijūnaitis. Rašytojo gimtinėje keletą metų veikė lietuviška mokykla, kurioje dirbo mkt. Tijūnaitis

Berznykas - lietuvių karių kapai

1920 09 22 dieną kautynėse ties Berznyku žuvo ir čia pat kapinėse buvo palaidoti lietuvių kariai: Tadas Geležinis iš Švėkšnos, Kazys Liutinskas iš Vilkijos, Silvestras Petkevičius iš Klovainių, Abraomas Zibermanas ir Petras Saldukas (leitenantas) iš Kalvarijos.