Objekto pavadinimas

Kontaktiniai duomenys: savivaldybė, adresas, tel. Nr., faksas, el.p. adresas, darbo laikas

Trumpa anotacija, pristatanti objektą

Valkininkų miestelio gatvių tinklas, aikštės planas, gatvių ir aikštės tūrinė erdvinė kompozicija

Varėnos rajono savivaldybė, Valkininkų mstl., informacija suteikiama tel. (8 310) 31515 (Architektūros ir kraštotvarkos skyrius)

Valkininkų vietovė minima  „Kryžiuočių kelių aprašymuose“ XIV amžiaus pabaigoje. Valkininkų miestelis įsikūręs dabartinio Varėnos rajono šiaurinėje dalyje. Aplink nuostabūs miškai, pilni grybų, uogų, riešutų. Senovėje  Valkininkai garsėjo kaip Lietuvos didikų tarpusavio kovų vieta. Nuo 1551 metų apylinkėse veikė ginklų kalykla, gaminusi patrankas, sviedinius ir paraką. Merkio šlaituose randama kreidos, todėl prieš Pirmąjį Pasaulinį karą čia trumpai veikė pirmasis Lietuvoje cemento fabrikas. Senoji Valkininkų dalis – gatvių tinklas, aikštė – urbanistikos paminklas, susiformavęs XVI a. Aikštėje iškilusi Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, statyta 1822 – 1837, perstatyta 1898 m. Bažnyčią įkūrė karalienė Bona XVI a. viduryje. Pro Valkininkus teka sraunus Merkys su trimis intakais. Kairysis intakas-gražuolė Šalčia, netoliese – dešinysis intakas geležinė Geluža, kiek toliau į pietus vingiuoja sraunioji Spengla. Toliau nuo Valkininkų  į rytus   Merkio vandenis papildo Visinčia ir Verseka bei kiti mažesni upeliai.

Merkinės miestelio gatvių tinklas, aikšties planas ir tūrinė erdvinė kompozicija, kapitalinio užstatymo fragmentai, miesto panorama, gamtinė aplinka

Varėnos rajono savivaldybė, Merkinės mstl., informacija suteikiama

tel. (8 310) 31515 (Architektūros ir kraštotvarkos skyrius)

Miestelis įsikūręs Nemuno, Merkio upių ir Stangės upelio santakoje. Merkinė rankraščiuose minima nuo 1359 m. Ji susijusi su Vytauto Didžiojo, Jogailos vardais, čia mirė Lenkijos karalius Vladislovas Vaza, lankėsi Rusijos caras Petras I. Turistas, užsukęs į Merkinę, patenka į trikampę aikštę, kurios centre stovi XIX a. cerkvė, pastatyta buvusios XVI a. rotušės vietoje. Dabar čia veikia Merkinės kraštotyros ir genocido muziejus, kuriame sukaupta daug praeitį menančių eksponatų. Įdomi ir vėlyvosios gotikos, renesanso ir baroko bruožų turinti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, kuri yra architektūros paveldo paminklas. Joje yra penki mediniai barokiniai altoriai (XVII – XIX a. ). Po karo Merkinės apylinkėse aktyviai  veikė rezistencijos dalyviai. Jų atminimui iškilo Kryžių kalnelis

Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis

Varėnos rajono savivaldybė, Merkinės sen., Liškiavos k., informacija suteikiama tel. +370 310 44210, el. p.: info@liskiava.lt, darbo laikas: kasdien, išskyrus pirmadienį nuo 10 val. iki 12 val. ir nuo 14 val. iki 16 val.

Liškiavos kaimo pagrindinis akcentas — Švč. Trejybės bažnyčia ir dominikonų vienuolynas. Vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia ir buvęs domininkonų vienuolynas statyti 1704- 1720 m. Bažnyčioje yra 11 dailės paminklų, tarp kurių XVII a. paveikslas ir XVIII a. freskos. Septyni rokoko stiliaus altoriai, papuošti išraiškingomis skulptūromis, yra vieni vertingiausių rokoko pavyzdžių Lietuvoje. Bažnyčios laidojimo rūsiuose atviruose karstuose yra išlikę vienuolių dominikonų palaikai, įrengta liturginio paveldo ekspozicija. Nemuno pakrantėje stūkso piliakalnis, Pilies kalnu vadinamas. Šalia Pilies kalno stūkso alkakalnis, Bažnyčios kalnu vadinamas. Nuo abiejų kalvų atsiveria gražūs gamtos vaizdai.   1998 m. buvusiame dominikonų vienuolyne įkurta Viešoji įstaiga „Liškiavos kultūros centras“

Švč. Trejybės bažnyčia ir varpinė

Varėnos rajono savivaldybė, Nedzingės k., informacija suteikiama tel. +370 310 31515 (Architektūros ir kraštotvarkos skyrius)

Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios kompleksas Merkinėje

Varėnos rajono savivaldybė, Merkinės mstl., informacija suteikiama tel. +370 310 31515 (Architektūros ir kraštotvarkos skyrius)

Babriškių Švč. Dvasios kapinių koplyčia

Varėnos rajono savivaldybė, Varėnos sen., Babriškių k., informacija suteikiama tel. +370 310 31515 (Architektūros ir kraštotvarkos skyrius)

Akmens kaimo bažnyčia ir varpinė

Varėnos rajono savivaldybė, Varėnos sen., Akmens k., informacija suteikiama tel. +370 310 31515 (Architektūros ir kraštotvarkos skyrius)

Vilniaus – Druskininkų kelio kairėje pusėje stovi sena medinė Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia ir originali varpinė, suręsta 1759 metais iš tašytų sienojų

Zervynų gatvinis kaimas

Varėnos rajono savivaldybė, Marcinkonių sen., informacija suteikiama Marcinkonių lankytojų centre adresu: Marcinkonyse, Miškininkų g. 61, tel. +370 310 44465, 39169, el. paštas: dzukijanp@is.lt.

Zervynų 48 sodybų kaimas - Respublikinės reikšmės architektūros paminklas. Tai unikali miškų ūkio gyvenvietė iki šiol išlaikiusi XVIII - XIX a. susiformavusi planą ir liaudies architektūros savitumus.
Pirmą kartą Zervynos paminėtos 1742- 1748 m. Merkinės parapijos gimimų metrikų knygose. Reformų menkai tepaliestas Zervynų kaimo planas yra vertingiausia šio architektūros paminklo dalis. Siaurame žemės ruože tarp Ūlos upės šlaitų ir klonių einanti, kampais užsisukanti gatvė yra pagrindinė kompozicinė ašis, nuo kurios į kiemų gilumas prie atsišakojusių gatvelių išsidėstę įvairaus plano sodybos. Pagrindinės sodybos buvo tie lizdai, iš kurių vėliau išsivystė įvairaus dydžio 15 sodybų kompleksų. Grupinėse sodybose su bendrais kiemais trobesiai išsidėstyti pagal jų funkcijas: vienoje eilėje arba priešpriešais netoli viena kitos pastatytos dvigalės pirkios, lygiagrečiai ar priešais jas maži svirnai. Tvartai darniai susieti vienas su kitu, o sodybų gilumoje į eilę surikiuoti skirtingų tūrių ir formų kluonai. Nors atskirų šeimų pastatai yra išblaškyti po visą grupinę sodybą, tačiau yra vieningas visos sodybos komplekso planas ir užstatymas. Visi pastatai Zervynose mediniai, sienos gulsčių rąstų, stogai dvišlaičiai gegniniai, dengti malkenomis (dabar perdengti šiferiu). Klėčių ir tvartų pamatai daugumoje medinių trinkų. Gyvenamųjų namų langai, durys, prieangiai saikingai papuošti . Kaime sodybų tvorų ir aptvarų tvėrime ir formose išlaikytas tradicinis liaudies architektūros nuoseklumas. 
Kaimo lėšomis pastatytas aukštas kryžius ant Ūlos upės kranto, antras - kryžkelėje, prie kapinių. Kaimo viduryje yra ne vienu metu statytų trijų kryžių grupė. 
Zervynų ąžuolas ir drevėtosios pušys - gamtos ir senovinės drevinės bitininkystės paminklai.
Zervynų kaimas yra prie Vilniaus - Marcinkonių geležinkelio. Pro jį praeina vandens turizmo maršrutas Ūlos upe, pėsčiųjų ir dviračių maršrutai. Kaimas gausiai lankomas šalies ir užsienio turistų.
 2002 metų sausio 1 d. surašymo duomenimis Zervynų kaime gyveno 74 gyventojai

Musteikos kaimas

Varėnos rajono savivaldybė, Marcinkonių sen., informacija suteikiama Marcinkonių lankytojų centre adresu: Marcinkonyse, Miškininkų g. 61, tel. (8 310) 44465, 39169, el. paštas: dzukijanp@is.lt.

Musteika - tai viena nuošaliausių pietryčių Lietuvos miškų gyvenviečių. Netoli kaimo plyti Čepkelių raistas, kuriame gausu retų augalų ir gyvūnų. Iš visų pusių kaimą supa miškai, daugiausia pušynai. Praeityje šiuose miškuose ir pelkėse buvo gausu žvėrių ir paukščių, todėl medžioti čia atvykdavo Lietuvos didikai. Per kaimo žemes teka Grūdos intakas Musteika, prie kurios krantų ir stovi Musteikos sodybos. 
Musteikos kaimas, kaip ir tam pačiam Varėnos dvarui priklausęs Dubininkas, yra palyginti jaunas. Jo raidos istoriją galima sekti tik nuo XVIII a. pabaigos, t.y. nuo to meto, kai pradėtos tvarkyti Varėnos dvaro žemės. 1785 m. inventoriuje, sudarytame perduodant Varėnos seniūniją Mykolui Bžostovskiui, pirmą kartą žinomuose šaltiniuose paminėtas Musteikos kaimas. Pagal Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinį pasiskirstymą viena dalis Musteikos kaimo priklausė Trakų pavieto Varėnos seniūnijai, o kita dalis - Gardino pavieto Berštų girininkijai. Riba tarp gubernijų ėjo per pačią gyvenvietę. Dėl šios aplinkybės sunku nustatyti kaimo susikūrimo datą ir nušviesti jo raidą.
Kaimą supę miškai buvo dosnesni už dirvas ir pievas. Įvairūs miško darbai, grybų, uogų ir vaistažolių rinkimas teikdavo nuolatinių pajamų. Iki Pirmojo pasaulinio karo kaime veikė dervos varykla, kuriai žaliavą pristatydavo vietiniai gyventojai. Tačiau pagrindinis musteikiškių darbas buvo drevinė bitininkystė . Šis senas girių gyventojų verslas buvo žinomas nuo pat kaimo įsikūrimo. Apie drevinės bitininkystės laikus liudija kaimo apylinkėse užsilikusios drevės ir dar gyvi bičių priežiūros papročiai. Kai kaimo žemės atiteko miškų ūkiui, Musteikoje buvo įsteigta girininkija, padalinta į 4 eiguvas. Miško darbai tapo pagrindiniu gyventojų užsiėmimu.
Dar neseniai pasiekti Musteiką iš artimiausių vietinių centrų buvo nelengva - tekdavo vykti siaurais, per mišką išsivingiavusiais, sunkiai pravažiuojamais keliukais. Nuošali vieta, atokiai esantys kaimai, blogi keliai - tai priežastys, dėl kurių iki šių dienų išliko XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje susiklosčiusi kaimo struktūra ir tradiciniai pastatų tipai. 2002 metų sausio 1 d. surašymo duomenimis Musteikoje gyveno 91 gyventojas

Paminklas „Motina“

Varėnos rajono savivaldybė,  Valkininkų sen., Pirčiupių k., informacija suteikiama tel. +370 310 31515 (Architektūros ir kraštotvarkos skyrius)

Pirčiupių  kaimo tragišką istoriją simbolizuoja prie Vilniaus – Druskininkų  kelio stovinti  Pirčiupių „Motina“. Ši 5, 5 m. aukščio granitinė plastiškų formų skulptūra simbolizuoja motinos skausmą, primena Antrojo pasaulinio karo tragediją, kai Pirčiupiuose 1944 metais hitlerininkai sudegino kaimą. Liepsnose žuvo 119 žmonių, pelenais virto 27 sodybos

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto

Varėnos rajono savivaldybė,  Varėnos sen., Perlojos k., informacija suteikiam tel. +370 310 31515 (Architektūros ir kraštotvarkos skyrius)

Kaimo aikštėje 1930 m. pastatytas ir iki mūsų dienų išsaugotas paminklas Vytautui Didžiajam, kurio papėdėje iškalti žodžiai: „Vytaute Didysai, gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis“

Lietuvos nepriklausomybės paminklas

Varėnos rajono savivaldybė, Senosios Varėnos k., informacija suteikiama tel. +370 310 31515 (Architektūros ir kraštotvarkos skyrius)

Paminklas pastatytas 1928 m., atstatytas 1989 m. ir granito ir bronzos

Paminklų ansamblis „Čiurlionio kelias“

Varėnos – Druskininkų kelyje, informacija suteikiama tel. +370 310 31515 (Architektūros ir kraštotvarkos skyrius)

Pastatytas 1975 m. M. K. Čiurlionio 100-ioms gimimo metinėms atminti. Tai Lietuvos tautodailininkų darbai, 23 stogastulpiai

Akmuo „Užkeikta merga“

Varėnos rajono savivaldybė, Varėnos sen., Akmens k, informacija suteikiama tel. +370 310 31515 (Architektūros ir kraštotvarkos skyrius)

Vilniaus – Druskininkų kelio kairėje pusėje stovi sena medinė Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia ir originali varpinė, suręsta 1759 metais iš tašytų sienojų. Šalia jos yra apie 1, 15 m. aukščio akmuo, aptvertas tvorele. Tai legendomis apipintas, davęs pavadinimą kaimui akmuo. Pasakojama, jog tai suakmenėjusi nuotaka. Seniau vietiniai dzūkai akmenį per šventes puošdavo merginos drabužiais. Prie jo pasiguosti ateidavo aplinkinių kaimų mergelės. Legendinis akmuo įkvėpė V. Krėvę parašyti padavimą „Užkeikta merga“.

Piliakalnis, vadinamas Liškiavos pilies kalnu, Raganos mūru, Perkūno šventinyčia

Varėnos rajono savivaldybė,  Merkinės sen., Liškiavos k., informacija suteikiama tel. +370 310 44210, el. p.: info@liskiava.lt, darbo laikas: kasdien, išskyrus pirmadienį nuo 10 val. iki 12 val. ir nuo 14 val. iki 16 val.

Liškiava minima rašytiniuose šaltiniuose jau nuo 1044 metų. Piliakalnyje buvo medinė pilis VI a. per. Kr. – IX a. po Kr. Liškiavos piliakalnis – tai pilies kalnas į pietvakarius nuo Liškiavos, Nemuno kairiajame krante, respublikinės reikšmės archeologinis paminklas. Šlaitai statūs, 30 m aukščio. Pietiniai ir pietvakariniai šlaitai nusileidžia į Nemuną. Vakarinių ir pietvakarinių šlaitų aukštis siekia 6 - 7 metrus. Iš rytų piliakalnį nuo gretimo Bažnyčios kalno skiria 17 m gylio dauba. Aikštelė trikampė, 100 m ilgio ir 45- 50 m pločio. Joje yra nebaigtos statyti mūrinės pilies liekanų: pietvakarinių ir šiaurės vakarų bokštų griuvėsiai, nepanaudota statybinė medžiaga. Pietvakarinis bokštas, mūrytas iš lauko akmenų, plytų, sutvirtintas ąžuolo sijų armatūra, dabar yra 2,5 m aukščio (buvo 3 ar 4 aukštų), 11,5 m skersmens, sienų storis 3,5 m. Pilies kiemo plotas 2000 m2.

III a. pr. m. e. - IX a. pr. m. e. piliakalnyje būta meolinių įtvirtinimų. XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje pradėta statyti mūrinė aptvarinio tipo pilis. Manoma, kad statyba nutrūko 1410 m, laimėjus Žalgirio mūšį. Piliakalnio ir pilies griuvėsius 1962 metais tyrė Istorijos institutas ir Paminklų konservavimo institutas. 1962 metais pilies liekanos (bokštas) užkonservuotas. Piliakalnio šiaurės ir šiaurės rytų papėdėje rasta didelė gyvenvietė, piliakalnio aikštelėje ir gyvenvietėje - kultūrinis sluoksnis apie 1,3 m.

Piliakalnis su papiliu ir gyvenviete

Varėnos rajono savivaldybė, Merkinės mstl., informacija suteikiama tel. Merkinės lankytojų centre +370 310 57210

Miestelis įsikūręs Nemuno, Merkio upių ir Stangės upelio santakoje. Senosios Merkinės klestėjimo laikų liudytojai – du miesto ribas žymintys stulpai, statyti 1579 metais. Seniausius Merkinės laikus primena piliakalnis, kur tarp Merkio ir Stangės stovėjo viena svarbiausių  kovose prieš kryžiuočius Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pilių. Merkinė rankraščiuose minima nuo 1359 m. Ji susijusi su Vytauto Didžiojo, Jogailos vardais, čia mirė Lenkijos karalius Vladislovas Vaza, lankėsi Rusijos caras Petras I. Turistas, užsukęs į Merkinę, patenka į trikampę aikštę, kurios centre stovi XIX a. cerkvė, pastatyta buvusios XVI a. rotušės vietoje. Dabar čia veikia Merkinės kraštotyros ir genocido muziejus, kuriame sukaupta daug praeitį menančių eksponatų. Įdomi ir vėlyvosios gotikos, renesanso ir baroko bruožų turinti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, kuri yra architektūros paveldo paminklas. Joje yra penki mediniai barokiniai altoriai (XVII – XIX a. ).

Paminklas atminti, kur vyko 1863 m. sukilimas, bei kapinės ir paminklas atminti, kur palaidoti 1863 m. sukilimo dalyviai

Varėnos rajono savivaldybė,  Kaniavos sen., Dubičių k., informacija suteikiama tel. +370 310 31515 (Architektūros ir kraštotvarkos skyrius)

Viename iš 1863 metų sukilimo prieš Rusijos carizmą centrų – Dubičių kaime, greta  dvibokštės Šv. Jėzaus medinės bažnyčios, pastatytas paminklas palaidotiems sukilimo dalyviams ir jų vadui Liudvikui Narbutui. Už kaimo, mūšio  vietoje, pastatytas metalinis kryžius, o 1988 m. - medžio skulptūrų ansamblis.

Stulpai (2 vnt.) – Merkinės miestelio ribų ženklai

Varėnos rajono savivaldybė, Merkinės mstl., informacija suteikiama tel. +370 310 31515 (Architektūros ir kraštotvarkos skyrius)

Senosios Merkinės klestėjimo laikų liudytojai – du miesto ribas žymintys stulpai, statyti 1579 metais. Jie liudija kad Merkinė buvo didmiestis. Neabejotina, kad Merkinė buvo svarbi dar jotvingių (dainavių) gyvenvietė. Senovėje buvo bene žymiausias pietų Lietuvos centras, minimas dar 1359 metais Novgorodo metraštyje. Magdeburgo teises jis gavo 1569 metais. Lietuvos valstybės galybės laikais Merkinės miestui garsą ir šlovę pirmiausiai suteikė pilis, įsikūrusi nepaprastai geroje strateginiu atžvilgiu vietoje, ir Jogailos funduota bažnyčia, viena iš pačių seniausių Lietuvoje.

Rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus namas-muziejus ir kapas (1882-1954)

Varėnos rajono savivaldybė,  Merkinės sen., Subartonių k., informacija suteikiama tel. +370 310 57210, muziejaus darbo laikas: II – VII 9-17 val.

Lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės - Mickevičiaus (1882 - 1954) memorialinis muziejus Subartonių kaime pradėtas kurti 1959 metais. Atstatytas gyvenamasis Mickevičių namas – XIX a. dzūkiška pirkia šiaudiniu stogu. Surinkti rašytojui ir jo tėvams priklausę baldai.  1972 metais tame name veikė muziejus ir buvo kaimo biblioteka. Ekspozicija papildyta įvairių metų leidiniais, rankraščių kopijomis, biografinėmis nuotraukomis.  1992 metais spalio 10 dieną iš Amerikos į Subartonių kaimo kapinaites parvežti ir perlaidoti rašytojo ir jo žmonos Onos Rebekos palaikai. Sodelyje rymo tautodailininko Ipolito Užkurnio išskobta V. Krėvės skulptūra. Šalia Druskininkų –  Alytaus plento, kelią į Subartonių kaimą, rodo „Kukis ir Gugis“. Netoliese ne tik rašytojo apdainuota Gilšė, bet ir Gelovinio, Pakelinio ežerai. Čia pat, šalia senojo kelio į Merkinę, ąžuolyne surasite ir „Vincuko ąžuolą“. Prie ežerų jūsų laukia įrengtos poilsiavietės. 

Kryžių kalnas

Varėnos rajono savivaldybė, Merkinės mstl., informacija suteikiama Merkinės lankytojų centre,  adresas: Vilniaus g. 2,   Varėnos r., tel. +370 310 57 245,  el. paštas: dzukijanp@is.lt

Po karo Merkinės apylinkėse aktyviai  veikė rezistencijos dalyviai. Jų atminimui iškilo Kryžių kalnelis. Apie pokario laikotarpį pasakoja  muziejuje  sukaupti 1 500 eksponatų. 1945-1953 metais šioje vietoje buvo užkasami enkavedistų ir stribų nužudytų Dainavos krašto partizanų kūnai. 1972 metais čia buvo įrengtas Merkinės vidurinės mokyklos stadionas. Kryžiai pradėti statyti 1989 metais Merkinės Sąjūdžio grupės vadovo Juozo Kaupinio iniciatyva. Šiuo metu Kryžių kalnelyje stovi apie 200 įvairių kryžių ir koplyčia.

Vadavietė

Varėnos rajono savivaldybė, Merkinės sen., Kasčiūnų k.,  informacija suteikiama Merkinės lankytojų centre,  adresas: Vilniaus g. 2,   Varėnos r., tel. +370 310 57245,  el. paštas: dzukijanp@is.lt

1945 05 – 1947 07 joje gyveno ir dirbo Adolfas Ramanauskas – Vanagas (1918-1950), tuo metu jis buvo Dainavos apygardos Merkio rinktinės vadas. 1999 02 01 po mirties apdovanotas I-ojo laipsnio vardu.

Kraštotyros ir genocido muziejus

Varėnos savivaldybė, Merkinės mstl., informacija suteikiama Merkinės lankytojų centre,  adresas: Vilniaus g. 2,   Varėnos r., tel. +370 310 57245,  el. paštas: dzukijanp@is.lt.

Lankytojai priimami: III-VII nuo 9.00 val. iki 19.00 val.

1569 m. Merkinei gavus Magdeburgo teises, miestiečiai buvo įpareigoti pastatyti rotušę. Ji sumūryta XVI a. 2-oje pusėje. Pastatas yra Merkinės centrinės aikštės viduryje. Yra išlikęs XVI a. rotušės bokšto rūsys su cilindrinio skliauto fragmentu ir XVII a. pamatų liekanos. Kraštotyros muziejaus įkūrėjas – mokytojas Juozas Vitkus, muziejus veikia nuo 1968 metų. Genocido aukų muziejus įkurtas 1996 metais muziejininko Juozo Kaupinio iniciatyva. Kadaise tai buvo žydo Laukinickio namas. 1956-1957 metais tame name buvo NKVD būstinė. Vėliau čia buvo įsikūrusi aludė, Merkinės kooperatyvo kontora.

Etnografijos muziejus

Varėnos rajono savivaldybė, Marcinkonių k., informacija suteikiama Marcinkonių lankytojų centre adresu: Marcinkonyse, Miškininkų g. 61, tel. +370 310 44465, 39169, el. paštas: dzukijanp@is.lt.

Lankytojai priimami: gegužės-rugsėjo mėn. I-VI nuo 8.30 val. iki 16.30 val., spalio-balandžio mėn. I-V nuo 10 val. iki 16 val.

Dzūkijos nacionalinio parko etnografijos muziejus įrengtas 1905 m. statytame name. Ekspozicijoje - namų apyvokos daiktai ir baldai, amatininkų darbai bei senieji audiniai. Vienas seniausių muziejaus eksponatų - XIX a. pirmos pusės skobta kampinė spinta (indauja). Čia pamatysite 110 kg voveraičių (lepeškų) talpinantį krepšį, geinį (įrenginį kopti į drevėtą pušį), skliutą (kirvį - naudotą daugiau kaip prieš 150 metų), skiltuvą ugniai skelti, kraičkubilį (kuparinės skrynios „prosenelį“), gagančių (valties gale įstatomą įrenginį pasišviesti naktinės žvejybos metu), vedegą (įrankį geldoms, luotams skobti), „dziedą“ (laikiklį balanai), bei daugelį kitų eksponatų, sužinosite apie dzūkų gyvenimo būdą, papročius, tradicijas,  amatus.

Versmė „Ūlos akis“

Varėnos rajono savivaldybė, Marcinkonių k., informacija suteikiama Marcinkonių lankytojų centre adresu: Marcinkonyse, Miškininkų g. 61, tel. (8 310) 44465, 39169, el. paštas: dzukijanp@is.lt.

Lankytojai priimami: gegužės-rugsėjo mėn. I-VI nuo 8.30 val. iki 16.30 val., spalio-balandžio mėn. I-V nuo 10 val. iki 16 val.

Maždaug pusiaukelėje tarp dviejų Ūlos pakrantės kaimų – Žiūrų ir Mančiagirės - trykšta paslaptingoji versmė „Ūlos akis“. Ją galima rasti kairiajame Ūlos krante. Šaltinis keliasdešimt metrų teka lygiagrečiai su Ūla, o paskui įteka į upę. Mokslininkai ištyrė, kad  vandenyje daug magnio, geležies. Vietiniai žmonės versmę laiko stebuklinga, esą jos vanduo gali pagelbėti nuo daugelio ligų, tik reikia pasisemti vandens vos saulei nusileidus. Apie Ūlos akį pasakojama daug legendų