Objekto pavadinimas

Kontaktiniai duomenys: savivaldybė, adresas, tel. Nr., faksas, el.p. adresas, darbo laikas

Trumpa anotacija, pristatanti objektą

Sodybos vieta. Poetės, vienos žymiausių XXa. lietuvių lyrikės Salomėjos Kačinskaitės – Bučienės - Nėries (1904-1945) gimtinė

Kiršų k., Virbalio sen., Vilkaviškio r. sav.

Sodyba – privati nuosavybė, priklauso poetės giminėms. Memorialinės ekspozicijos nėra.

Sodybos pastatai sudegė 1944 m. Išlikę 2 tvartai, gyvenamojo namo pamatai. 1972 m. prie buvusių gyvenamojo namo pamatų pastatytas paminklinis akmuo (autorius – skulptorius V.Pleškūnas). Išlikęs autentiškas šulinys, sodas, 2 prūdai.

Sodybos vieta. Rašytojo, periodinių leidinių „Aušra“, „Varpas“ ir kt. bendradarbio, 1918-1933 m. Lietuvos Vyriausiojo tribunolo pirmininko, nuo 1923 m. Kauno universiteto profesoriaus Antano Kriščiukaičio - Aišbės (1864-1933) tėviškė

Nadrausvės k., Pilviškių sen., Vilkaviškio r. sav. Buv. sodybos teritorija – privati nuosavybė

Sodybos pastatai sunyko Pirmojo pasaulinio karo metais. Buvusioje sodybvietėje 1970 m. pastatytas paminklinis akmuo (autorius – skulptorius V.Pleškūnas). Teritorijoje išlikę autentiškų želdinių ( ąžuolai ir kt medžiai)

Stogastulpis, žymintis rašytojo A.Kriščiukaičio – Aišbės gimtinės vietą buvusiame Būgnų kaime

Paežerių k., Pilviškių sen., Vilkaviškio r. sav. Teritoriją prižiūri Pilviškių seniūnija.

Rašytojo pseudonimas Aišbė kilęs iš pirmųjų jo vardo ir gimtojo kaimo pavadinimo raidžių (A  iš B(ė)  - Antanas iš Būgnų). Buvusioje sodybvietėje apie 1985m. Leonas Juozonis (pats autorius) pastatė koplytstulpį

Sodybos vieta, klėtis ir paminklinis akmuo. Rašytojo, „Tautiškos giesmės“ autoriaus

Paežerių k., Pilviškių k., Vilkaviškio r. sav. Sodyba – privati nuosavybė.

Iš XIX a. statytų pastatų išlikusi tik dviejų durų klėtis, statyta 1867 m. 1965 m. sodybos kieme atidengtas

Vinco Kudirkos (1858-1899) gimtinė

Klėtelėje įrengta memorialinė ekspozicija (Vilkaviškio krašto muziejaus  filialas - dėl ekskursijų vedimo skambinti į muziejų, tel.8-342-46399; 8-342-46268)

Paminklinis akmuo (autorius – skulptorius V.Pleškūnas).

Rašytojo Antano Vaičiulaičio (1906- 1992) gimtoji sodyba

Didžiųjų Šelvių k., Klausučių sen., Vilkaviškio r. sav. Sodyba – privati nuosavybė, priklauso rašytojo giminėms

Seniausi išlikę sodybos pastatai – klėtis ir tvartas. Mažiausiai pakitusi yra klėtis. Gyvenamasis  namas neišliko, dabartinis pastatytas vėliau (1926 m.), rašytojui jau išvykus iš tėviškės

Rašytojo Vinco Pietario (1850-1902) gimtinė

Žiūrių (Žiūrių Gudelių k.), Pilviškių sen., Vilkaviškio r. sav. Teritoriją prižiūri Pilviškių seniūnija

Sodybvietėje išlikusi XIX a. statyta dviejų durų klėtis, autentiškas akmenų šulinys. 2000 m., minint rašytojo 150 – ąsias gimimo metines, sodybos teritorijoje pastatytas koplytstulpis (autorius – skulptorius A.Mykolaitis)

Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijos pastatas

Sodų g. 1, Vilkaviškis

Pastatas statytas 1882-1884 m. Nuo 1902 m. pastatas buvo skirtas pasieniečių kareivinėms. Vėliau parduotas vilkaviškiečiams J.Plečkaičiui ir K.Šefleriui. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą veikė rusiška berniukų gimnazija, 1918 m. išnuomotas „Žiburio“ gimnazijai. Gimnazija buvo privati – priklausė katalikiškai „Žiburio“ draugijai. Gimnazijoje mokėsi poetai ir rašytojai – S.Nėris, K.Bradūnas, A.Vaičiulaitis, P.Karuža, P.Orintaitė, K.Karuža, J.Švabaitė, K.Grigaitytė, J.Tysliava ir kt. 1930 m. gimnazija suvalstybinta, jai suteiktas J.Basanavičiaus vardas.

1940 m. gimnazija paversta vidurine mokykla, vėliau vaikų darželiu, mokykla-internatu. 1979 m. pastate įsikūrė Vilkaviškio biblioteka (veikia iki šiol).

Sodybos vieta, vadinama Kaukyne

Penkvalakių k., Pilviškių sen. Sodyba – privati nuosavybė

Gydytojo, varpininko, finansiškai rėmusio žurnalo „Varpas“, „Ūkininkas“ leidimą, caro uždraustų leidinių platinimo organizatoriaus Juozo Kauko (1863-1895) gimtinė. Sodyboje dažnai lankydavosi Vincas Kudirka.

Išlikusi autentiška avarinės būklės klėtis. Kiti pastatai sodyboje perstatyti.

Tamošius Senkus – Senkauskas (1817-1901)

Pajevonio k. kapinės, Pajevonio sen.

1863 m. sukilimo dalyvis, poetas. Kapas.

Lietuviškos spaudos platintojo, tautinio atgimimo Suvalkijoje pradininko, kalbininko Petro  Kriaučiūno (1850-1916) gimtinė

Girėnų k., Vištyčio sen.

Sodyba sunykusi (išlikę akmenų mūro tvarto likučiai).

Rašytojo, vaikų literatūros klasiko Prano Mašioto (1863-1940) gimtinės įamžinimo vieta

Pūstelninkų k., Klausučių sen.

Tikroji gimtosios sodybos vieta (dabar toje vietoje tuščias laukas) yra keli šimtai metrų į rytus nuo dabartinės gimtinės įamžinimo vietos, kur įrengtas rašytojui skirtas

memorialas

Poeto, vertėjo Petro Armino – Trupinėlio (1853-1885) gimtinė

Degsniškių k., Keturvalakių sen.

Buvusios sodybos vietoje pastatytas paminklinis akmuo.

Knygnešio Petro Mikolainio (1868-1934) gimtinė

Čižiškių k., Vištyčio sen.

Gimtosios sodybos vietoje pastatyta paminklinė lenta. Sodyba sunykusi

Dr. Jono Basanavičiaus gimtoji sodyba-muziejus

Dr. Jono Basanavičiaus gimtoji sodyba-muziejus

Ožkabalių k.,Bartninkų sen.,Vilkaviškio rajonas

Tel./faks.: 8 (342) 69365 , el.p. JBS-muziejus@marijampole.aps.lt

Darbo laikas: I-V 8-17 val;

VI- 10-18 val.

Jonas Basanavičius (1851-1927) – vienas įžymiausių Nepriklausomybės Lietuvos kūrėjų, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, kultūros istorikas, gydytojas.

Gyvenamoji J. Basanavičiaus tėviškės troba statyta 1832 m.. Sodyboje buvo tvartas, kiaulidė, kluonas, svirnas, aliejinė. 1924 m. sudegė ūkiniai pastatai. J. Basanavičius atstatė tvartus ir kluoną. Karo metu sudegė visa sodyba. Prasidėjus atgimimui buvo pradėta tvarkyti sodybos aplinka. 1991 m. atidaryta dr. J. Basanavičiaus sodyba-muziejus. Šalia tėviškės auga ir kasmet plečiamas tautinio atgimimo ąžuolynas, pradėtas sodinti 1988 m.

J. Basanavičiaus paminklas.

Vilkaviškis , J. Basanavičiaus aikštė

Paminklas stovi J. Basanavičiaus aikštėje. Pastatytas 1996 m. Skulptorius – A. Žukauskas, architektas –  V. Balčiūnas. pastatytas S.Nėries gatvėje, šalia savivaldybės rūmų. Pastatytas 1998 m. Skulptorius tas pats, kaip ir Basanavičiaus paminklo - A. Žukauskas. Paminklas buvo pastatytas V.Kudirkos 100-tosioms mirimo metinėms paminėti.

Sodybos vieta - Antano Kriščiukaičio – Aišbės (1864-1933) tėviškė

Nadrausvės k., Pilviškių sen., Vilkaviškio raj. savivaldybė

Rašytojo, periodinių leidinių ,,Aušra”, ,,Varpas” ir kt. bendradarbio, 1918-1933 m. Lietuvos Vyriausiojo tribunolo pirmininko, nuo 1923 m. Kauno un-to profesoriaus Antano Kriščiukaičio – Aišbės (1864-1933) tėviškė. Šią vietą žymi išlikusi kūdros įduba, ant jos kranto- paminklinis stogastulpis. Nuo V. Kudirkos klėtelės į šią vietą nutiestas žvyrkelis.

Vinco Kudirkos (1850-1899), rašytojo, Lietuvos himno autoriaus gimtinė

Pilviškių apylinkėse - Paežerių kaime, Motiejaus ir Elžbietos Kudirkų šeimoje gimė rašytojas, visuomenės veikėjas Vincas Kudirka ( 1858 m. gruodžio 31 d. )
1868 m. Paežeriuose buvo atidaryta rusiška pradžios mokykla, į kurią Vincukas buvo atvestas vienas iš pirmųjų. Tėvui patiko Vinco uolumas ir polinkis mokslui, todėl nesvarstydamas leido jį mokytis toliau. Nuo 1871m. Vincas-Marijampolės gimnazijos auklėtinis. Mokslas gimnazijoje jam sekės gerai, laisvalaikiu jis smuikuodavo, globodavo jam patikėtus žemesniųjų klasių mokinius, toliau mokėsi lenkų kalbos ir save jau laikė lenku. Tėvas, įžvelgdamas sūnaus gabumus, mintyse įšventino jį į kunigus ir užsiminė apie Seinų kunigų seminariją.
1877 m. Vincas pradėjo mokytis Seinuose. Tačiau ten tvyrojusi aplinka, Vincui buvo nepriimtina. 1879 m. pašalinamas iš kunigų seminarijos.1881m. baigė Marijampolės gimnaziją ir pradėjo studijuoti Varšuvos universitete. 1889 m. pradedamas leisti „VARPAS“. 1889 m. grįžta į Lietuvą, apsistoja pas pažįstamus Vilkaviškyje, vėliau gauna gydytojo darbą Šakiuose. 1899 m. lapkričio 16 d. V.Kudirka mirė. Liko jo minties ir darbų ryški šviesa, kuri tapo reikalinga Lietuvai ir šiandien, liko jo varpo gausmas, kaskart raginantis: „Kelkite, kelkite, kelkite…“

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
 

Paežerių k., LT- 70372 Vilkaviškio raj.

Tel.: (8~342) 46399, 46268

1965 m. Vinco Kudirkos tėviškės sodyboje mokytojas Stasys Ankevičius įkūrė muziejų, kuris 1995 m. tapo Vilkaviškio krašto muziejaus padaliniu. Tautinio sąjūdžio lyderio, Lietuvos valstybės himno autoriaus, rašytojo, publicisto, vertėjo, gydytojo Vinco Kudirkos (1858-1899) memorialinė ekspozicija įrengta jo vaikystę menančioje klėtelėje, statytoje 1867 m. Vertingiausias eksponatas – V. Kudirkos smuikas.

Ekspozicija įrengta jo vaikystę menančioje klėtelėje, statytoje 1867 m. Vertingiausias eksponatas – V. Kudirkos smuikas.

Petro Kriaučiūno (1850-1916), kultūros veikėjo, vertėjo gimtinė.

Papečkių km., (dabar Girėnai), Vilkaviškio raj. sav.

Petras Kriaučiūnas (1850 m. 1916 ). Gimė Papečkiuose (Vilkaviškio raj.), pedagogas, kultūros veikėjas. Baigė Marijampolės gimnaziją, mokėsi Seinų kunigų seminarijoje ir Peterburgo dvasinėje akademijoje. Atsisakęs kunigystės, 1881 m. Varšuvos universitete įgijo lotynų kalbos mokytojo teises ir vėliau dėstė lietuvių bei lotynų kalbas Marijampolės gimnazijoje. Už „Aušros” platinimą iš mokytojo pareigų atleistas. 1889-1899 m. dirbo teisėju Plokščiuose, 1900-1905 m. advokatu Marijampolėje, 1906-1914 m. vėl dirbo mokytoju Marijampolės gimnazijoje. 1915 m. su ja kartu išvyko į Jaroslavlį. Rinko tautosaką, rengė lietuvių kalbos žodyną, bendradarbiavo su Antanu Juška. Palaikė ryšius su kitų tautų mokslininkais, tiriančiais lietuvių kalbą.

V.Pietario (1850-1902), rašytojo gimtinė.

Žiūrių k., Paežerių sen., Vilkaviškio r.,

Vincas Pietaris gimė 1850 m. spalio 9 d. valstiečių šeimoje, Žiūrių-Gudelių kaime (Vilkaviškio raj.). Nuo 1859 m. rudens porą metų lankė Pilviškių pradžios mokyklą, nuo 1865-ųjų su pertrūkiais (dėl badmečio tėviškėje) - Marijampolės apskrities mokyklą ir Suvalkų berniukų gimnaziją. Ją baigęs, 1870 m. gavo stipendiją studijoms Maskvos universitete. Čia jis mokslų kandidato laipsniu 1875 m. baigė Fizikos ir matematikos studijas ir tais pačiais metais buvo priimtas į Medicinos fakultetą, kurį baigė 1879 m. Tuo pačiu įgijo teisę dirbti apskrities gydytoju arba verstis laisva praktika, tačiau į Lietuvą negrįžo. 1879 m. vasarą jis vedė Mariją Kosovič ir apsigyveno jos tėviškėje Demianske. 1883 m. su šeima persikėlė į Ustiužną (Rusija, Vologdos sritis), kur iki gyvenimo pabaigos dirbo apskrities gydytoju. Mirė 1902 m. spalio 3 d.
Vincas Pietaris lietuvių kultūrinėn atmintin yra patekęs pirmiausia savo istoriniu romanu “Algimantas” - kūriniu, pelniusiu jam pirmojo lietuvių romano autoriaus šlovę, tegu ir gana prieštaringą. Kita V. Pietario kūryba: apsakymai, apysakos, memuarai, pasakų stilizacijos, publicistika - lieka romano šešėlyje. Atitinkamai neapibrėžta ir V. Pietario vieta lietuvių beletristikos raidoje: jis regimas kažkur anuometinės lietuvių prozos paraštėse, šalia kitų lietuvių kaimo buities vaizduotojų, realistų pozityvistų.

Petronėlė Orintaitė (1905 – 1999), rašytoja, poetė, vertėja,  gimtinė Liepalotai (Šakių raj. sav.)  .

Atminimo vieta, paminklas, Keturnaujienos km., Vilkaviškio raj. sav.

Petronėlė Orintaitė-Janutienė ( 1905 m. vasario 18 d. Liepalotuose, Šakių raj. - 1999 m. gruodžio 16 d. Los Andžele, JAV) – pedagogė, poetė, prozininkė, visuomenės veikėja. Lankė Keturnaujienos pradinę mokyklą. 1925 m. baigė Vilkaviškio gimnaziją. 1929 m. baigė Lietuvos universitetą. Mokytojavo Tauragėje, Mažeikiuose. 1932-1937 m. Šiaulių gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, vadovavo gimnazijos literatų būreliui, organizavo mieste švietėjiškus renginius. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1949 m. persikėlė į JAV. Palaidota Kudirkos Naumiesčio kapinėse. Keturnaujienos kaime 2005 m. pastatytas skulptoriaus Juliaus Narušio sukurtas paminklas rašytojai, pradinėje mokykloje - jai skirtas muziejus. Mirė 1999-12-16

Salomėjos Bačinskaitės-Bučienės-Nėries , poetės (1904-1945) gimtinė

Kiršų k., Virbalio sen., Vilkaviškio r.,

Kiršai priklauso Alvito miesteliui. Alvito pradinėje mokykloje mokėsi Salomėja Nėris. Už poros kilometrų, prie Širvintos, yra senoji Bačinskų sodyba. Karas sunaikino gyvenamąjį namą, tačiau daug kas čia mena S.Nėrį: keroja vešlūs alyvų krūmai, žaliuoja diemedis, auga senos obelys. Prie paminklinio akmens rasime padėta gėlių. Nestinga čia ir lankytojų, bei ekskursijų. Salomėja Nėris gimė 1904 m. lapkričio 17d. Kiršuose. 1928 m. baigė Kauno universiteto teologijos ir filosofijos fakultetą. Mokytojavo Lazdijų, Panevėžio, Kauno gimnazijose. Aplankius daug šalių: Šveicariją, Vokietiją, Austriją, Švediją. Kurį laiką gyveno Paryžiuje. Kūrybinės veiklos pradžioje buvo veikiama rel. pasaulėžiūros, bendradarbiavo klerikalinėje spaudoje. Užmezgė ryšius su LKP veikėjais. 1940 m. Liaudies seimo įgaliotosios delegacijos narė. 1941-1945 m. deputatė. 1941 m. evakavosi: gyveno Maskvoje, Penzoje, Ufoje. 1944 m. grįžo į Kauną. 1945 m. mirė, palaidota Kaune.

Juozas Tysliava (1902 – 1961) , poetas , gimęs gimtinė Geisteriškių km., Keturvalakių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje

Poetas, vertėjas, žurnalistas, leidėjas. Gimė 1902 m. lapkričio 1 d. Geisteriškių km., Keturvalakių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Anksti mirė tėvas, teko savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą. Baigė Keturvalakių pradžios mokyklą, mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje ir jos nebaigęs, 1919 m. išėjo ginti Lietuvos nepriklausomybės. Po metų demobilizavosi ir dirbo įvairių laikraščių redakcijose, Eltos agentūroje. Dirbdamas toliau mokėsi suaugusių gimnazijoje, kaip laisvas klausytojas pradėjo studijuoti literatūrą Kauno universitete. 

Pirmieji „rašytojiški“  literatūriniai bandymai pasirodė dar vidurinėje mokykloje. Rašytojas savo darbus pradėjo publikuoti 1918 m., o 1922 m. išėjo pirmas eilėraščių rinkinys Žaltvykslės. Po to 1923 m. išleista knyga Traukinys, 1924 m.  – Nemuno rankose, 1925 m. – Auksu lyta, 1926 m. – Tolyn. 1924 m. J. Tysliava parengė suvalkiečių poezijos antologiją Sūduva. Mirė nuo širdies ligos 1961 lapkričio 11 d. Brukline

Kazimieras Bradūnas (1917-, poetas, jo tėviškė Kiršų km.

Bradūnas Kazys, poetas, kultūrininkas, redaktorius. Gimęs 1917-02-11 Kiršų kaime, Vilkaviškio raj. Baigęs literatūrinių tradicijų Vilkaviškio gimnaziją, Kauno ir Vilniaus universitetuose studijavo lituanistiką. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, 1949 m. išvyko į JAV. Gyveno Baltimorėje, Čikagoje. Dirbo įvairius darbus, vėliau redagavo „Literatūros lankus“, „Aidus“, „Draugo“ kultūrinį priedą. Vienas aktyviųjų išeivijos kultūrininkų, knygų sudarytojų, redaktorių. Redagavo V. Mačernio „Poeziją“ (1961), kritikos knygą „Lietuvių literatūra svetur, 1945 – 1967“ (1968). Vienas iš „Lietuvių egzodo literatūros 1940 – 1990“ (1992) sudarytojų ir redaktorių. Nuo 1995 metų kartu su žmona Kazimiera grįžo į Lietuvą, gyvena Vilniuje. Nuo 1994 m. - LRS narys. Eilėraščius pradėjo rašyti gimnazijoje, spausdinosi „Ateities spinduliuose“, „Ateityje“. Studijų metais dalyvavo „Šatrijos“ sambūrio veikloje, pasižymi nuoseklia krikščioniška pasaulėžiūra, artimumu ateitininkiškiems idealams. Lietuvoje išleisti du eilėraščių rinkiniai: „Vilniaus varpai“ (1943) ir „Pėdos arimuose“ (1944). Nuo devinto dešimtmečio pradžios Bradūno poezija plečiasi, apima daugiau temų, bet nebegilėja. Ji įgyja savotiško prierašo, komentaro atspalvį („Prierašai“, 1983). Bradūnas tikrai ne daugiažodis poetas, jo knygų išleista bemaž trys dešimtys - nuo rinkinio „Vilniaus varpai“ (Vilniuje - 1943, Tiubingene - 1947) iki rinktinių eilėraščių šimtinės „Paberti grūdai“ (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).

Paežerių mokykla (kaip objektas, kuriame mokėsi daug žymių literatų)

Paežerių k., Pilviškių sen., LT-70372 Vilkaviškio r. sav.,

8-342-45216, paezeriai@one.lt

Šioje mokykloje mokėsi daug žymių krašto literatų: V. Kudirka, A. Kriščiukaitis-Aišbė, broliai Rimšos: knygnešys Juozas, skulptorius Jurgis, dailininkas medalininkas Petras Rimša. Mokėsi Jonas Valaitis, Marijampolės realinės gimnazijos kūrėjas (1884-1984).

Antanas Petrika (1891-1974) pažangus JAV lietuvių visuomenės veikėjas, literatas, jo kapas Paežerių k., Pilviškių sen., Vilkaviškio r.,

Gimė 1891 09 03 Steponuose (Vilkaviškio raj.), mirė 1974 11 08 Niujorke (JAV, palaidotas Paežeriuose (Vilkaviškio raj.). 1903 m. baigė Paežerių mokyklą, vertėsi siuvėjo amatu, 1910metais išvyko į JAV. Dirbo siuvyklose, mokėsi. 1921 m baigė Niujorko dantų ir burnos chirurgijos koledžą. Iki 1958 m dirbo gydytoju, dalyvavo visuomeninių ir kultūros organizacijų veikloje. Nuo 1915 m  Amerikos darbininkų literatūros draugijos narys, 1919-1920, 1922-1923 m buvo jos pirmininkas. Nuo 1911 m bendradarbiavo JAV liet. Socialistinėje periodikoje. Perengė medicinos, gamtos ir kt. mokslų populiariosios lit. leidinių. Rašė liet. Lit. ir knygos istorijos klausimais, apie gyvenamojo laiko kūrinius ir rašytojus. Išleido knygas „Liet. Tautinio atgimimo pionieriai“ (1939); „Bronius Vargšas Laucevičius“ (1943); „Liet. Lit . draugija ir pažangieji Amerikos lietuviai“ (1965). JAV liet. Laikr. „Vienybė lietuvininkų“ aptiko iki tol nežinomą J.Biliūno apsakymą „Betėvis“ ir paskelbė „Šviesos“ žurnale (1939). Šiame leidinyje (1947) referavo V.Biržiškos žinias apie Amerikos liet. Knygą –M.Tvarausko  anglų-liet. Ir liet. Anglų kalbų žodyną. Vilniuje išleistas leidinys „Apie šventraštį, religijas ir inkviziciją“ (1965). Rink. „Pažangios kultūros baruose“ (1980) įdėta straipsnių, recenzijų, epistolinės medžiagos apie Amerikos liet. Ir Lietuvos rašytojų knygas ir jų kūrybą, keitimąsi leidiniai ir kt. Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1966). Svarbiausi slapyvardžiai: Mikromegas, Mįslinčius.

Vilkaviškio gimnazijos pastatas, kurioje mokėsi 1919 –1924 m. poetė Salomėja Nėris, taip pat mokėsi poetai ir rašytojai: K. Bradūnas, A. Vaičiulaitis, P. Karuža, P. Orintaitė, K. Karuža, J. Švabaitė, K. Grigaitytė, J. Tysliava, J. Senkus,

Sodų g. 1, Vilkaviškis

Pastatas pastatytas 1882 m. Nuo 1902 m. jis buvo skirtas pasieniečių kareivinėms. Vėliau perduotas vilkaviškiečiams J.Plečkaičiui ir K.Šefleriui. 1918 m. Lietuvoje pradėjo kurtis lietuviškos mokyklos. Užnemunėje šį darbą tęsė “Žiburio” draugija, kuri įsikūrė 1906 m. Marijampolėje. Jos pirmininku buvo išrinktas kun. J.Staugaitis. 1906 m. rugpjūčio 24 d. “Žiburio” draugijos skyrius buvo įsteigtas Vilkaviškyje. Vilkaviškyje katalikiškosios Žiburio” draugijos gimnazija pradėjo veikti 1918 m. lapkričio 15 d. Patalpos mokymui buvo nuomojamos Sodų g. 1, Juozo Plečkaičio ir Karolio Šeflerio namuose. Šiose patalpose prieš karą glaudėsi ir rusiškoji berniukų gimnazija. Pirmieji mokytojai buvo: dr. J.Kudirka, kun. A.Dailidė, M.Rakutytė, M.Vitkauskas. Nuo 1919-1920 m. gimnazija ėmė nuomoti visą pastatą. Savininkams per metus reikėjo mokėti 6800 rublių (auksinių). Gimnazija buvo privati – mokiniai už mokslą turėjo mokėti. 1930 m. sausio 10 d. gimnazija buvo suvalstybinta. Gimnazijai buvo suteiktas dr. J.Basanavičiaus vardas. Vilkaviškio katalikiškosios “Žiburio” draugijos dr. J.Basanavičiaus vardo gimnazija išugdė nemažą būrelį poezijos kūrėjų, rašytojų: pirmoje laidoje mokėsi Salomėja Nėris, taip pat gimnaziją lankė Petronėlė Orintaitė, Antanas Vaičiulaitis, Petras Karuža-Kapsainis, Kazys Bradūnas, Julija Švabaitė, Albinas Baranauskas, Petras Keidošius ir daugybė kitų. Nuo 1979 m. šiame pastate veikia Vilkaviškio rajono viešoji biblioteka. Vieno aukšto pastatas su rūsiu ir įrengta pastoge, „plytų stiliaus” architektūros, kurio buvęs raudonų plytų mūro paviršius dabar yra nutinkuotas. Prieš tinkuojamus fasadus buvo nudaužyta dalis plytų mūro dekoro elementų, užmūryti pastogės langeliai ir nišos po langais, pakeisto durų angos bei sunaikintos kitos autentiškų elementų dalys. Šiuo metu atlikta pastato išorės rekonstrukcija, iki pusės atidengtas natūralus plytinis fasadas, pakeisti langai, stogas, stengiantis išlaikyti istorinį autentiškumą.

Antanas Vaičiulaitis  (1906-1992), rašytojas, publicistas, jo tėviškė Vilkaviškio raj. sav. Didieji Šelviai, sodybos vietoje 2006 m birželio 23 d atidengtas akmuo rašytojo atminimui.

Antanas Vaičiulaitis gimė 1906 m. birželio 23 d. Didžiųjų Šelvių kaime prie  Vilkaviškio. Šiuo metu rašytojo atminimui sodyboje pastatytas akmuo ir pasodintas putinas, kurį rašytojas taip pat labai mėgo. Jis studijavo lietuvių ir prancūzų literatūras Teologijos-filosofijos fakultete Lietuvos universitete Kaune, o po to dar  tęsė  prancūzų  literatūros studijas  Grenoblio ir  Sorbonos universitetuose. VDU  dėstė naujausios lietuvių literatūros kursą. Redagavo ,,Ateitį“ (1929-32) ir kitus leidinius.  1940 m. pradėjo dirbti  Lietuvos  ambasadoje Romoje, iš ten emigravo į JAV. Dėstė lietuvių kalbą Scrantono universitete, dirbo  ,,Amerikos balse“. Mirė 1992 liepos 22 d. Vašingtone. 1999 m. Antanas Vaičiulaitis perlaidotas Vilkaviškyje. Kas dveji-treji metai Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštyje  ,,Metai“  spausdinamų apsakymų autoriai dalyvauja konkurse:  jį laimėjusiam  novelistui  įteikiama   literatūrinė  A. Vaičiulaičio  premija. (Ją mecenuoja  rašytojo  šeima.)  Iš Jungtinių Amerikos Valstijų į jubiliejinius renginius atvyksta rašytojo dukros Danutė Nourse, Joana Buivys, Aldona DeBold su šeimomis.

Tamošius Senkus-Senkauskas (1817-1901), poetas, 1863 m. sukilimo dalyvis, jo kapas Pajevonio k. kapinės, Pajevonio sen., Vilkaviškio r.

Nuo 1956 m Pajevonio klebonas ir poetas Tamošius Senkauskas-Senkus. 1863 m ištremtas į Vologdos gb., kad per pamokslus ragino stoti į sukilėlius. 1874 m leista grįžti iš tremties, bet visą laiką buvo ypatingai prižiūrimas policijos. Apie 1870m buvo parašęs rankraštį „terpu Virbalio ir Bartinykų”, bet rankraštis karo metu dingo. Kai kurios jo parašytos dainos buvo paplitusios Sūduvoje ir dainuojamos žmonių tarpe.

Juozas Senkus (1907 – 1970), kalbininkas, dialektologas, gimtinė Teiberių km. Vilkaviškio raj.

Juozas Senkus gimė 1907 m. liepos 18 d. Teiberiuose, Vilkaviškio r. (mirė 1970 m. spalio 29 d. Vilniuje). 1937 baigė Vytauto Didžiojo u-tą (lietuvių kalbos ir literatūros specialybė). 1933 m. baigė Kaune organizuotus Jurgio Gerulio dialektologijos kursus. Nuo 1931 iki 1944 m. su pertraukomis dirbo Lietuvių kalbos žodyno redakcijoje. 1944– 1951 m. dėstė Vilniaus u-te, iš kurio 1951 pašalintas. 1951–1952 m. dirbo Lietuvių kalbos i-te., 1952–1970 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros i-te.

J. Senkus parengė „Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo instrukciją“ (1954, 2-asis leid. 1958). Kartu su kitais sudarė „Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programą“ (1951, 2 –asis leid. 1956), Vadovavo pirmosioms Instituto dialektologinėms ekspedicijoms atlaso duomenims rinkti. 1955 m. apgynė disertaciją „Pazanavykio, arba šiaurės vakarų kapsų, tarmė“. Kartu su Elena Grinaveckiene redagavo „Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyną“ (1963). Paskelbė straipsnių apie kapsų ir zanavykų tarmes, lietuvių kalbos hidronimus, rašė kalbos kultūros klausimais.

J. Senkus kartu su kitais rašė „Lietuvių kalbos žodyno“ I, II, I2, II2 t. tekstą, redagavo I2, II2, VIII t. tekstą, kartu su kitais redagavo „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (1954). Akademinio žodyno kartotekai užrašė apie 22 tūkstančius žodžių.

Gintautas Iešmantas (1930- ), poetas,  gimtinė Šūklių km., Vilkaviškio raj.

Gimė 1930-01-01 Šūkliuose (Vilkaviškio r.) – žurnalistas, rašytojas, politinis kalinys. 1937-1941 mokėsi Griškabūdžio pradžios mokykloje, 1941-1949 Šakių gimnazijoje, 1949-1953 studijavo Vilniaus Pedagoginiame Institute. 1953-1970 ir 1972-1974 laikraščių „Lietuvos pionierius“, „Tarybinis mokytojas“, „Liaudies sargyboje“ „Komjaunimo tiesa“ korespondentas, 1970-1972 „Žinijos“ draugijos Vilniaus organizacijos atsakingasis sekretorius, 1974-1980 Knygų rūmų bibliografas. 1980 už pogrindinę veiklą suimtas, nuteistas, kalėjo Permės lageriuose, buvo tremtyje Komijoje, 1988 amnestuotas. 1989 LSDP atkūrimo iniciatyvinės grupės narys, 1989-1993 LSDP tarybos narys, 1989 „Lietuvos socialdemokrato“, 1990-1991 „Lietuvos žinių“ redaktorius. 1990-1992 LR AT deputatas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras. 1990 Poulio Lauriceno Laisvės premijos laureatas. 22 poezijos knygų autorius, PEN klubų narys.

Budavonė, kunigų kankinimo ir nužudymo vieta (Vilkaviškio dekanate, Bartninkų parapijoje)

Kun. Vaclovas Balsys, kun. Justinas Dabrila ir kun. Jonas Petrika buvo žiauriai nukankinti besitraukiančių sovietinių karių. Kun. Justinas DABRILA (1905–1941) gimė Našiškių kaime, Vilkaviškio rajone. Mokėsi Marijampolės ir Vilkaviškio gimnazijose, Vilkaviškio kunigų seminarijoje, Lietuvos Universiteto Teologijos – filosofijos Fakultete. Kunigu įšventintas 1928 m. Nuo 1935 m. rudens buvo Vilkaviškio gimnazijos kapelionu, o nuo 1936 m. pradžios profesoriavo Vilkaviškio kunigų seminarijoje ir kiek vėliau tapo jos dvasios tėvu. 1935 m. prie Katalikų Veikimo Centro įsteigė pedagoginį kino teatrą, parengė daug nejudamųjų filmų su atitinkamomis paskaitomis. Bendradarbiavo „Tiesos kelyje“, „XX Amžiuje“. 1936 m. išspausdino dainų rinkinį „Vai lėkite, dainos“. 1941 m. Budavonės miške, Vilkaviškio rajone, besitraukiančių sovietinių karių nukankintas kartu su kunigais Vaclovu Balsiu ir Jonu Petrika. Kun. Justinas Dabrila palaidotas gimtosios Alksnėnų parapijos kapinėse. Kun. Vaclovas BA LSYS (1905–1941) Kilęs iš Stoškų kaimo, esančio Žvirgždaičių valsčiuje, dabartiniame Šakių rajone. VDU įsigijo teologijos licenciato laipsnį. Kunigu įšventintas 1928 m. Nuo 1936 m. klebonavo Lankeliškių parapijoje, Vilkaviškio rajone. Nuoširdžiai bendravo su paprastais kaimo žmonėmis ir juos būrė aktyviai veiklai. Išlikęs jo rūpesčiu pastatytas paminklas pavasarininkams. 1941 m. birželio 22 d. enkavėdistai kleboną Vaclovą Balsį ir pas jį viešėjusius kunigus Joną Petriką bei Justiną Dabrilą apkaltino nebūta kalte – kad jie nupjovę ryšio laidus. Prievarta susodinę į mašiną, juos nuvežė į maždaug už dešimties kilometrų esantį Budavonės miškelį, kur įvykdė žiaurią egzekuciją, liudytojų teigimu, trukusią visą dieną. Parapijos žmonės išniekintus kunigų kūnus parsivežė ir pašarvojo Lankeliškiuose. Šios parapijos klebonas Vaclovas Balsys buvo palaidotas bažnyčios šventoriuje. Karo metu bažnyčią sugriovus, palaikai perkelti į Kudirkos Naumiesčio kapines, tačiau simbolinį kapą Lankeliškiuose žmonės prižiūri ir dabar. Kun. Jonas PETRIKA (1885–1941) Gimė Būblelių kaime, Šakių rajone. Kunigu įšventintas 1908 m. Ilgą laiką kapelionavo Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje. Šių pareigų neteko 1940 m., atėjus bolševikams. Paskirtas vikaru į Lankeliškius, kur po metų sovietinių karių buvo suimtas ir nukankintas Budavonės miške kartu su parapijos klebonu Vaclovu Balsiu ir Vilkaviškio kunigų seminarijos dėstytoju bei dvasios tėvu kunigu Justinu Dabrila.

Agnietė Ambraziejūtė-Steponaitienė (1891 – 1980),

gydytoja, mokslininkė, publicistė, visuomenės veikėja, jos gimtinė Žvirgždaičių kaime, Gižų valsčiuje

Viena Lietuvos moterų, palikusi ryškų pėdsaką prieškario Lietuvos kultūriniame gyvenime. Agnietė gimė 1891 metais vasario 19 d. Žvirgždaičių kaime, Gižų valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje, pasiturinčio ūkininko šeimoje. Gimė Žvirgždaičių k. Gižų vls. (dab. Vilkaviškio raj.). 1916 m. baigė Maskvos medicinos institutą. Gydytojavo Šakiuose (1919-1921), nuo 1924 m. dėstė LU. 1912-1913 m. ,,Aušrinės" redakcijos narė. Bendradarbiavo ,,Viltyje", ,,Medicinoje". Išleido apsakymėlių vaikams knygelę ,,Velykų Bobutė“ (1927), apysaką ,,Trys ūkininkai“ (1938). Prozos kūrinių pasakojimas vaizdingas, kalba sodri, bet jų vertę menkina atvira didaktika, siužetų dirbtinumas. Mirė 1980 m. Kaune. Pasirašinėjo slapyvardžiais, dažniausiai Žvirgžde (nuo gimtojo Žvirgždaičių kaimo), bet ir pagoniškąja Praurime. Ilsisi ji Petrašiūnų kapinėse. Antkapiniu paminklu pasirūpino pati. Jame – atversta knyga. http://xxiamzius.lt/numeriai/2004/09/01/zvil_01.html

Alfonsas Andriuškevičius (1940 - ),

poetas, eseistas, dailėtyrininkas, gimęs Vilkaviškyje

Alfonsas Andriuškevičius (g. 1940 m. Vilkaviškyje) – poetas, eseistas, dailėtyrininkas. 1965 m. baigė Vilniaus universitetą. 1973 m. apsigynė daktaro disertaciją. Dirbo Filosofijos, sociologijos ir teisės institute. Nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, docentas. Nuo 2001 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 
Keturių eilėraščių rinktinių autorius: pirmoji jų „33 eilėraščiai“ pasirodė 1994 m., vėliau išleistos knygos „66 eilėraščiai“ (1998), „Eilėraščiai“ (2000) ir „(Prieš)paskutiniai eilėraščiai“ (2005), už pastarąją autorius gavo Kauno radijo ir televizijos įsteigtą premiją 2006 m. „Poezijos pavasario“ metu.  Originalių dailėtyros, kultūrologijos darbų autorius. Bendradarbiauja savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“, kur yra paskelbęs nemažai įdomių esė, knygų recenzijų.
Kartu su kitais lietuvių eseistais Gintaru Beresnevičiumi, Sigitu Geda, Sigitu Parulskiu ir Giedra Radvilavičiūte parašė esė romaną „Siužetą siūlau nušauti“, išleistą 2002 metais. 2004 m. leidykla „Apostrofa“ išleido A. Andriuškevičiaus esė rinktinę „Rašymas dūmais“. 
A. Andriuškevičius į lietuvių kalbą iš anglų kalbos yra vertęs Sylvios Plath poeziją.
Gyvena ir dirba Vilniuje.

Venancijus Ališas (tikr. Aleksandras Arminas) (1908-1975), poetas, kunigas, gimęs Ožkabaliuose, Bartninkų sen.

(1908 12 02–1975 06 06) Venancijus Ališas (tikr. Aleksandras Arminas), kunigas, poetas, išeivis.

Petras Arminas – Trupinėlis (1853 – 1885), poetas, vertėjas, švietėjas, knygnešys, lietuvių kalbos mokytojas, gimęs Deksniškių kaime, Vilkaviškio raj.

Petras Arminas - Trupinėlis - poetas, vertėjas, švietėjas, knygnešys, lietuvių kalbos mokytojas. Gimė 1853 m. birželio 16 d. Vilkaviškio apskrityje, Deksniškių kaime. Baigė Gižų pradinę  mokyklą. 1864 m. pradėjo mokytis Marijampolės 4-oje klasėje Pavieto mokykloje. 1866 m. mokslą nutraukė. 1867 m. įstojo į Veiverių mokytojų seminariją. 1871 m. ją baigė. 1871 - 1875 m. dirbo Alvito kaime. 1875 - 1877 m. dirbo Naumiestyje. 1877 - 1884 m. dirbo Marijampolėje. 1884 - 1885 m. dirbo Augustave (Lenkija). 1885 m. kovo 18 d. mirė. Palaidotas Marijampolėje.

Augustaitis Pranas (1883 – 1941), literatūros tyrinėtojas, visuomenės veikėjas, filosofijos mokslų daktaras, gimęs Mažučiuose, Vilkaviškio raj.

Gimė 1883 04 25 Mažučiuose (Vilkaviškio r.) – mirė 1941 08 11 Vilniuje, literatūros tyrinėtojas, visuomenės veikėjas, filosofijos mokslų daktaras.1922–1940 m. – gyveno Kaune. 1905 m. baigęs Seinų kunigų seminariją studijavo Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje, Friburgo universitete. Nuo 1922 m. buvo Lietuvos universiteto Anglų kalbos ir literatūros katedros docentas, nuo 1923 m. – Humanitarinių mokslų fakulteto sekretorius (dabartiniu terminu – prodekanas). Bendradarbiavo antifašistiniame žurnale „Literatūra“ (1936–1937), “Lietuviškoje enciklopedijoje“. Parašė keletą knygelių, studiją „Lietuvybės elementai lenkų romantizme“ (1921), pjesę "Karės metu" (1915), literatūros, kultūros istorijos straipsnių.  Buvo Lietuvių draugijos SSRS tautų kultūrai pažinti valdybos narys.

Juzė Liuda Augustaitytė-Vaičiūnienė (1895-1974), poetė, gimusi Mažučiuose (Vilkaviškio raj.), pastatytas atminimo akmuo, žymintis jos tėviškę

Mokėsi „Saulės“ mokytojų seminarijoje, baigė ją 1916 Voroneže. 1919 ištekėjo už muziko A. Vaičiūno. Mokytojavo Kaune, Marijampolėje. Nuo 1944 gyveno tremtyje Vokietijoje. Nuo 1950 – JAV. 1915 pradėjo rašinėti į laikraščius, spausdino Vytyje, Moterų Dirvoje, Lietuvoje, Moteryje, Trimite, Klaipėdos žiniose, Vaire, Židinyje, Naujojoje Romuvoje ir kt. leidiniuose. Išspausdino eilėraščių rinkinius: „Su baltu nuometu“ (1931), „Skeveldros“ (1946), „Žvaigždėtos naktys“ (1952).

Bronius Babkauskas (1921 - ), poetas, gimęs Pilviškiuose.

Gimė 1921 m. balandžio 9 d. Pilviškiuose – 1975 m. spalio 21 d. Panevėžyje) – lietuvių aktorius. Pasak L. Tapino (žr. „Lietuvos konematografininkai“), Bronius Babkauskas buvo iš tų retų kino aktorių, kurie beveik nepatyrė nesėkmių; net ir labai vidutiniuose filmuose jo sukurtas vaidmuo dažnai tapdavo estetine vertybe.

Albinas Baranauskas (1924 - ), prozininkas, poetas, gimė Bartninkuose

Albinas Baranauskas gimė 1924 m. birželio mėn. 3 d. Bartininkų kaime ir valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje, mažažemio valstiečio šeimoje. Baigė Bartninkų pradžios mokyklą ir Vilkaviškio dr. Jono Basanavičiaus vardo valdžios gimnaziją. 1944 m., karo veiksmų priverstas, turėjo palikti tėviškę ir atsidūrė Vokietijoje, iš kur 1948 metais išvyko į JAV. Gyveno Waterbury mieste, Konektikuto valstijoje. Baigė studijas šios valstijos universitete. Albinas Baranauskas rašė ne vien romanus, bet ir vertė kitų egzodo rašytojų kūrybą. 1964 metais išvertė Vytauto Tamulaičio knygą Nimblefoot the ant: her adventures, o 1965 metais Antano Vaičiulaičio Noon at a country inn. Pirmoji publikacija pasirodė 1955 m.
Nuo 1994 m. - LRS narys.

Petras Bendoravičius Bendorius (1863 – 1906), pedagogas, etnografas, vadovėlių autorius, gimė Matlaukio km (Kaupiškis), Vilkaviškio raj.

Gimė 1863 m. Matlaukio k. (Kaupiškis) - mirė 1906 m. lapkričio 19 d. Ūdrijoje. Mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje. Mokytojavo pradžios mokyklose Peraslyje, Radziškiuose, Kučiūnuose, Vištytyje, Simne, Ūdrijoje. Rinko etnografinę medžiagą, už kurią gavo sidabro medalį. 1905 m. Išleido vadovėlį „Vaikų žvaigždutė“, kt. vadovėlių.

Izabelė Blauzdžiūnaitė-Motiekaitienė (1909 – 1985), poetė, prozininkė, vertėja, gimė Geisteriškiuose, Vilkaviškio raj.

Poetė, prozininkė, vertėja  Izabelė Blauzdžiūnaitė-Motiekaitienė ( 1909-08-06 Geisteriškiuose, Vilkaviškio aps. – 1985-09-28 Čikagoje, IL), dainininkė (dramatinis sopranas)

Danutė Brazytė – Bindokienė (1932), prozininkė, gimė Bartninkuose, Vilkaviškio raj.

Prozininkė Danutė Brazytė- Bindokienė, Bartninkuose, g. 1932 05 14. Populiariausios D. Bindokienės knygos jauniesiems buvo „Keturkojis ugniagesys" (Los Angeles, Lietuvių Dienos, 1964)

Kazys Bukaveckas (1855 – 1940), poetas, vertėjas, gimė Opšrūtų km., Paežerių valsč., Vilkaviškio raj.

Kazys  Bukaveckas - literatas, vertėjas gimė 1855 metų kovo 4 d. Paežerių valsčiuje, Opšrūtų kaime (dabar Vilkaviškio savivaldybė). 1866 metais baigęs Marijampolės pradžios mokyklą. literatūrinei ir šviečiamajai K. Bukavecko veiklai įtakos turėjo draugystė su J.Basanavičiumi, V. Kudirka, V. Pietariu bei „Aušros“ ir „Varpo“ skaitymas. Pirmieji jo kūrinėliai pasirodė 1887 m. Tilžėje leidžiamoje „Šviesoje“, po to – „Varpe“. Daug rašė į JAV lietuvių laikraščius. 1897 m. JAV išleidžiama jo poema „Jonas iš Kempės ir šilka“. Ten išspausdino ir A. Mickevičiaus „Baltojo karžygio“ vertimą. „Konrado Valenrodo“ vertimas dienos šviesos neišvydo – vėliau, versdamas šią poemą, K. Bukavecko rankraščiu pasinaudojo poetas J. Žilius. Suvalkietis mėgino versti ir „Poną Tadą“. Pasirašinėjo slapyvardžiais BKS, BKV, J.Bukavietis. Nepriklausomybės metais apsigyveno pas sūnų, diplomuotą teisininką Vladą Bukavecką, jaunystėje taip pat rašinėjusį eiles ir straipsnius. Nerealizavęs daugelio savo sumanymų, knygnešys, konstruktorius ir literatas Kazys Bukaveckas mirė savo tėviškėje 1940 m gruodžio mėnesį. Palaidotas Marijampolėje.

Jurgis Dabrila, (1898 – 1960) , prozininkas, gimė Znočkų km., netoli Antužių, prie Vilkaujos, 1 km nuo plento. Netoli Gižų, Vilkaviškio raj.

Gimė 1898 04 23 m Znočkų kaime, dirbo teisininku. Mirė 1960 04 29 Vilniuje. Parašė romaną 1936 m „Lemties žaismas“, 1937 m – „Nuodėmių keliais“, 1940 m išleistas apsakymų rinkinys „Ašarų kapas“

Vytautas Eidukaitis (1918 – 1998), poetas, gimė Vartų km., Bartninkų seniūnija, Vilkaviškio raj.

1918-12-21 – 1998-11-04 . Poetas gimė Bartninkų valsčiaus vartų kaime. Mokėsi Vilkaviškio J. Basanavičiaus gimnazijoje., ją baigė 1937 m , įstojo į Marijampolės mokytojų seminariją. Eilėraščius pradėjo rašyti studijuodamas lituanistiką Kauno universitete.

Petras Gerulis (Kragas)

(1889–1966), lit. kritikas, tautosakininkas, gimė Balčiūniškių viensėdyje. Alksnėnų apyl.

(1889 08 15–1966 05 10) Alksnėnų apylinkėje, Balčiūniškių viensėdyje gimė. Mokėsi Pilviškių pradžios mokykloje , Marijampolės gimnazijoje. 1907 įstojo į Seinų seminariją, iš kurios 1911 buvo pašalintas. 1911-12 Fribūro universitete studijavo vokiečių ir prancūzų literatūras, Išleido tautosakos studiją „Rūtelė mūsų dainose“. Mirė 1966 Kaune.

Gražulis Juozas (1906 – 1985), poetas, gimė Simanėliškių dvare

1906-09-09 – 1985-12-05 . Gimė Simanėliškių dvare, kumečio šeimoje, Vilkaviškio raj. Baigė 5 Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijos klases, dirbo mokytoju iki 1943 m.

Kotryna Grigaitytė – Graudienė (1910), poetė, prozininkė, gimusi

Būdežeriuose, Vilkaviškio raj.

Grigaitytė - Graudienė Kotryna, poetė, prozininkė. Gimė 1910-07-26 Būdežeriuose, Vilkaviškio raj. 1934-1936 m. VDU studijavo filologiją. 1944 m. apsigyveno JAV. Nuo 1992 m. - LRS narė. Apdovanojimai: 1980 m. „Draugo“ Maironio Metų premija už eilėraščių rinkinį „Marių vėjui skambant“. 1983 m. Lietuvių Rašytojų Draugijos premija už eilėraščių rinkinį „Tylos dovana“.

Albinas Herbačiauskas  (1876 – 1944), eseistas, literatūros kritikas, prozininkas, gimė Lankeliškiuose, Vilkaviškio raj.

Gimė 1876-10-20 Lankeliškiuose (Vilkaviškio r.), mirė 1944-12-03 Krokuvoje (Lenkija); eseistas, literatūros kritikas, prozininkas.
Slapyvardis Jaunutis Vienuolis.
Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, studijavo Krokuvoje, vėliau Italijoje, Čekijoje. 1904 Krokuvoje įsteigė lietuvių kultūrinę draugiją „Rūta“, pritraukė lenkų intelektualų bei ten studijavusių liet. dailininkų, muzikų, literatų. 1907 suorganizavo pirmą liet. literatūrinį alm. Gabiją, skirtą Antanui Baranauskui, paskelbdamas Motiejaus Gustaičio, Sofijos Kymantaitės - Čiurlionienės, kitų autorių kūrinių ir savo esė. Bendravo su modernistinio sąjūdžio „Młoda Polska“ veikėjais, dalyvavo Krokuvos meninės bohemos akcijose. 1911–24 Krokuvos universitete dėstė liet. kalbą, 1923–32 Kauno universitete – lenkų kalbą ir literatūrą. 1933 išvyko į Lenkiją. Buvo vienas energingiausių XX a. I pusės kultūrininkų, pagrįstai pelnė „lietuviškojo Strindbergo“ (Balys Sruoga) reputaciją. Rašė lietuvių ir lenkų k., ankstyvąsias publikacijas dažniausiai pasirašydavo Jaunučio Vienuolio slp. Esė rink. Erškėčių vainikas (1908) knyga lenkų k. Odrodzienie Litwy wobec idei Polskiej (Lietuvos atgimimas ir Lenkijos idėja, 1905). Dievo šypsenos, 1929. Jo paties kūryba (XIII kapinynų simfonija, 1925) konvulsiškai šakojosi aforistinės elegancijos, intelektualinių kontraversijų bei minties ekstravagancijos plotmėje, stebindama netaisyklingumo estetika, individualizmo ir aiškiaregystės savimone, mistinio vizijonieriškumo psichologija, dažnai perfrazuodama Friedrichą Nietzschę, Oscarą Wilde’ą, S. Przybyszewskį, de Sade’ą ir aktualizuodama jų patirtį Lietuvoje. Mirė Krokuvoje 1944m.

Iešmanta Albinas (1887 – 1988),

pedagogas ir chorvedys, gimė Kybartuose.

1887-10-27 Kybartuose – 1988-03-17 Vilniuje. Pedagogas ir chorvedys. Pramokęs griežti smuiku, 1900 – 1909 m. mokydamasis Marijampolės gimnazijoje, griežė moksleivių simfoniniame orkestre ir dainavo chore. Vaidino dramos spektakliuose, vadovavo gimnazijos, „Šviesos“ ir „Pirmosios senapiliečių kuopos“ draugijų chorams, rengė vakarus – koncertus. 1910 – 1915 m. studijavo Varšuvos muzikos institute, dalyvavo lietuvių studentų kultūrinėje veikloje. Per vasaros atostogas Marijampolėje vadovavo „Gabijos“ draugijai ir jos chorui, rengė koncertus, režisavo ir statė dramos bei muzikinius veikalus. 1910 m. liepos 17 d. jo iniciatyva Marijampolėje pastatyta Miko Petrausko opera „Birutė“. Jos pastatymui talkino iš Varšuvos iškviestas Jonas Bendorius, chorą parengti padėjo Viktoras Žadeika, spektaklį dirigavo A. Iešmantas. Su „Gabijos“ choru koncertavo Marijampolėje, Kalvarijoje, Kybartuose ir Vilkaviškyje. Apsigyvenęs Vilniuje, 1915 m. suorganizavo studentų ir moksleivių mišrųjį chorą.1919 – 1939 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Marijampolės gimnazijoje, kartu studijavo Vytauto Didžiojo universitete (1926 – 1938 m.). Marijampolėje kartu su realinės gimnazijos mokytojais įsteigė Liaudies teatrą ir buvo jo režisierius (1920 – 1925 m.). Atvykęs į Vilnių, 1939 – 1941 m. buvo lenkų 3-osios gimnazijos direktorius. Vokiečių okupacijos metais mokytojavo Žemaičių Naumiestyje, Švėkšnoje ir Kėdainiuose. 1944 – 1950 m. dirbo Lietuvos švietimo liaudies komisariate ir Švietimo ministerijoje, buvo Respublikinio pedagoginio kabineto direktorius. Harmonizavo lietuvių liaudies dainas, rašė vadovėlius, apybraižas, atsiminimus, vertė dramos veikalus. Mirė peržengęs savo 100-ąjį gimtadienį.

Vincas Jakštys (Senas Vincas)

(1880–1961), dramaturgas, prozininkas, poetas, gimė

Skliausčių km. Vilkaviškio raj.

1880 05 03–1961 03 02. Gimė Skliausčiuose, Vilkaviškio raj. Dirbo keliaujančiu siuvėju, tokiu būdu platino spaudą. Buvo sekamas, todėl pabėgo 1900 į Škotiją ir vėliau į JAV. Parašė tragediją „Kontrabandininkai“, komediją „Sugriauta pilis“ (1914), „Atvažiavo su kraičiu“ (1941), „Nebaigtoje kovoje“ (930), apysakos „Gyvenimo banga“ (1913), „Gyvas grabe“ (1914), 1956 m. išleido eilėraščių rinkinį, 1929 m. išspausdino memuarus „Mano atsiminimai“. Mirė 1961 m. JAV Džibstone. Skliausčiuose tebežaliuoja jo sodinti gluosniai, vienišas beržas. Buvusios mokyklos kieme guli akmenys, kuriuos kadaise Vincas su tėvu išvilko iš Šešupės

Regina Januškevičienė (1896 – 1978), dramaturgė, vertėja, gimė Masikvietiškiuose, netoli Serdokų, prie plento Vilkaviškis – Marijampolė.

Dramaturgė Regina Vaitavičiūtė-Januškevičienė gim. 1896-07-08 ,  Masikvietiškyje, mirė 1978-08-16 . Studijavo Maskvoje, vaidino filmuose. Parašė pjesių, vertė į rusų kalbą. liet. Klasiką. Parašė kino scenarijų, memuarų. Mirė Maskvoje.

Kazys Jonaitis (Žilvitis) (1892 – 1972), poetas, visuomenininkas, gimė Vilkaviškio raj.

Gimė 1892 12 20 Vilkaviškio apylinkėse, mokėsi Vilkaviškyje. 1913 emigravo į JAV. Ten baigė farmacijos mokslus. Dirbo „Darbininko“ redakcijoje. Redagavo „Vytį“ Išleido rinkinius „Sielos balsai“ (1967), Mirė Čikagoje 1972m.

Kalinauskas Jonas (1947), poetas, scenaristas, gimė

Pajevonyje.

Kalinauskas Jonas, poetas, scenaristas.
Gimė 1947-11-24 Pajevonyje, Vilkaviškio raj. 1972 m. baigė VU lietuvių kalbą ir literatūrą, 1985 m. – Maskvos M. Gorkio literatūros instituto aukštuosius literatūros kursus. Dirbo pataisos darbų kolonijoje, redakcijose, Lietuvos kino studijoje, LRS, „Reklamos“ agentūroje. Šiuo metu privatus leidėjas.
Nuo 1980 m. – LRS narys.

Jonas Kantautas (1940), poetas, gimė Gulbiniškiuose, Vilkaviškio raj.

Kantautas Jonas, poetas. Gimė 1940-10-16 Gulbiniškiuose, Vilkaviškio raj.
1964 m. baigė Klaipėdos jūrininkystės mokyklą, 1977 m. VU žurnalistiką. 1964-1967 m. tolimojo plaukimo šturmanas, vėliau „Tarybinės Klaipėdos“, „Lietuvos žvejo“ redakcijų darbuotojas, valstybinės kalbos tvarkytojas prie Klaipėdos savivaldybės. Gyvena Klaipėdoje. Nuo 1975 m. – LRS narys.

Petras Keidošius (1924 – 2006), poetas, vertėjas, gimė Laukų km., Vištytyje

Keidošius Petras, poetas, vertėjas.
Gimė 1924.08.29 Vištyčio Laukų II-ame kaime (Vilkaviškio r.). Mirė 2006.01.03 Vilniuje. 1938 m. pradėjo skelbti pirmuosius eilėraščius. 1968 m. baigė žurnalistiką Vilniaus  universitete. 1941-49 m. dirbo aktoriumi Kauno Jaunojo žiūrovo (vėliau – Jaunimo) teatre. Nuo 1950 m. dirbo savaitraštyje „Literatūra ir menas“, laikraščių „Sportas“, „Vakarinės naujienos“, „Tėvynės balsas“ literatūriniu darbuotoju. 1967-92 m. – nuolatinis „Literaturnaja gazieta“ korespondentas Lietuvoje. Nuo 1957 m. – LRS narys. Nuo 1973 m. – Žurnalistų sąjungos narys. 1974 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio žurnalisto garbės vardas.
1984 m. – Vilkaviškio rajono Salomėjos Nėries kolūkio literatūrinė premija.

Romualdas Kisielius (1932 – 2001), poetas, gimė Kybartuose.

Poetas Romualdas Kisielius (g.1932, vasario 7 d.). Gimė Lietuvoje, Kybartuose, kur baigė pradžios mokyklą, o progimnaziją – jau Vokietijoje. Vėliau Niujorko universitete studijavo anglų kalbą ir literatūrą, buhalteriją, muziką, mokytojavo Bruklino Maironio šeštadieninėje mokykloje, bendradarbiavo lietuvių spaudoje. Iki mirties gyveno Niujorke (JAV). Išleido poezijos rinkinius Amerikoje, vėliau – Lietuvoje. Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga (LNRS) išleido 2005-osios vasaros poezijos almanacho „Ten, sidabro vingy...“ šeštąjį tomą. Knygoje pateikiami šeši šio poeto eilėraščiai. Mirė 2001 m.

Pijus Frakaitis (1891 – 1948), rašytojas, prozininkas, dramaturgas, gimė Lankeliškių k., Vilkaviškio raj.

Gimė 1891-01-04 , rašytojas, prozininkas, dramaturgas. Gimė Lankeliškiuose (Vilkaviškio r.), mirė 1948 m. Detroite (JAV). Rašė slapyvardžiu Benamis. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje ir Seinų kunigų seminarijoje, kurios nebaigė. 1913 išvyko į JAV, dirbo fabrikuose, įsitraukė į komunistinį judėjimą, redagavo ,,Vilnį“. Periodikoje paskelbė realistinių apsakymų, rašė literatūros ir meno klausimais. Benamio slapyvardžiu išleido komediją ,,Ant rytojaus“ (1929), išvertė M. Gorkio romaną ,,Motina“ (1929, kartu su V. Andruliu).

Romanas Krasninkevičius (1926 – 1996), tautodailininkas,

kilęs iš buvusio Kybartų valsčiaus Stulgelių kaimo

Gimė 1926 11 18, baigė Prapuolenių mokyklą, Mokėsi Kudirkos Naumiesčio progimnazijoje. Baigė Kybartų gimnazijos 4 klases, Daugelio konkursų laureatas, apdovanotas diplomais , jo darbai saugomi M.K. Čiurlionio muziejuje, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.

Kostas Kubilinskas (1923 – 1962), poetas, jo tėviškė

Rūdoje (Vilkaviškio raj.)

1923-07-01 Rūdoje (Vilkaviškio raj.) mirė 1962 03 09 Malajevkoje prie Maskvos. Poetas. Ypatingai daug rašė vaikams. Nepaisant jo asmenybės prieštaringumo – nuopelnai vaikų literatūrai neginčytini.

Vladas Kulbokas (1908 - 1999), pedagogas, literatūros tyrinėtojas, gimė Nakšiškiuose, Pilviškių sen. Vilkaviškio raj.

Pedagogas, literatūros tyrinėtojas Vladas Kulbokas (g.1908 04 06) Nakšiškiuose. Mirė 1999 m., pedagogas, literatūros tyrinėtojas.