Objekto pavadinimas

Kontaktiniai duomenys: savivaldybė, adresas, tel. Nr., faksas, el.p. adresas, darbo laikas

Trumpa anotacija, pristatanti objektą

Dr.Vinco Kudirkos muziejus Lietuvos nacionalinio muziejaus skyrius

V.Kudirkos g. 29, Kudirkos Naumiestis, Šakių r.

Tel. (8~345) 57451

Darbo laikas:

gegužės 1 d. – rugsėjo 30 d. antradieniais - šeštadieniais

10 – 17  val.,

sekmadieniais 10 - 15 val.

spalio 1 d. – balandžio 30 d. antradieniais – šeštadieniais

10 – 17 val.

Pirmasis naujas atkurtos Lietuvos Respublikos muziejus skirtas žymiam lietuvių tautinio atgimimo veikėjui, valstybės himno autoriui dr. Vincui Kudirkai. Neatsitiktinai muziejus pastatytas Kudirkos Naumiestyje - čia gyveno ir dirbo V.Kudirka, čia buvo sukurta Tautiška giesmė - valstybės himnas. Muziejus atidarytas 1998 metų gruodžio 5 dieną, minint himno sukūrimo 100 metų ir dr. V.Kudirkos gimimo 140 metų jubiliejų. V.Kudirkos gyventas tautinio išsivadavimo laikotarpis sąlygojo ir muziejaus ekspozicijos temą - krašto istorija ir varpininkai. Tautos istorijos pažinimas tiesiogiai siejasi su valstybingumo atkūrimo siekiais. Pirmoji ekspozicijos dalis skirta Kudirkos Naumiesčio istorijai. XIII a. pilies ir piliakalnio bei deginimo krosnies maketai supažindina su ankstyvuoju miesto vystymosi etapu. Žemėlapiuose atsispindi miesto administracinės priklausomybės raida. Senieji Vladislavovo vaizdai, 1859 m. Vladislavovo skyriaus pasienio sargybos patruliavimo kelio planas, kontrabanda iš Širvintos pernešta skarelė, skardinė spiritui per sieną gabenti, knygnešių sutartinis atpažinimo ženklas - škaplierius liudija apie pasienio miesto ypatumus. Plačiai parodomas miesto gyvenimas Nepriklausomoje Lietuvoje. Ypatingas dėmesys skirtas šio krašto šviesuoliams. Dokumentai, fotografijos, memorialiniai daiktai, leidiniai atspindi kalbininko Jono Jablonskio, pedagogo, rašytojo Prano Mašioto, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Justino Staugaičio, filosofo Prano Kuraičio, sociologo Prano Dielininkaičio, rašytojos Petronėlės Orintaitės ir kitų žymių krašto žmonių gyvenimą ir veiklą. Antroji ekspozicijos dalis skirta varpininkams. Dokumentais, fotografijomis ir autentiškais leidiniais atskleista istorinė situacija, lėmusi varpininkų sąjūdžio atsiradimą, supažindinama su Vilniaus generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo, 1863 m. sukilimo malšintojo, įvedusio Lietuvoje „graždanką“ nacionalinio engimo politika, parodoma Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus, pradėjusio kovą prieš rusinimą, pasirūpinusio knygų leidimu Prūsijoje bei jų platinimu Lietuvoje, lietuviškos spaudos platintojų - knygnešių veikla. Detaliai supažindinama su „Varpo“ įkūrimu bei platinimu, eksponuojamos nelegalios Varšuvos lietuvių studentų draugijos „Lietuva“ bei jos veiklą pratęsusių varpininkų fotografijos, dokumentai, leidiniai. Daugiausia dėmesio šioje ekspozicijos dalyje skirta dr. Vinco Kudirkos asmenybei. Eksponuojamos rankraščių faksimilės, originalioji kūryba ir vertimai, kiti dokumentai, liudijantys apie žymaus lietuvių tautinio atgimimo ideologo, varpininkų sąjūdžio įkvėpėjo ir puoselėtojo, Tautiškos giesmės, tapusios valstybės himnu, kūrėjo gyvenimą.

V.Kudirka

(1858-1899)

P.Mašioto g., Kudirkos Naumiestis, Šakių raj.

Vincas Kudirka - žymiausias XIXa. pabaigos lietuvių publicistas, „Varpo“ steigėjas, leidėjas ir autorius formavęs pozityvistinę lietuvių kultūros kryptį. V.Kudirka sukūrė „Tautišką giesmę“, tapusią Lietuvos Respublikos himnu, parašė eilėraščių ir satyrų, priklausančių lietuvių literatūros klasikai.
V.Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko šeimoje. Mokėsi Paežerių pradžios mokykloje, kur pasižymėjo visokeriopais savo gabumais. 1871m. baigęs pradžios mokyklą, įstojo Į Marijampolės gimnaziją. Didelę įtaką jam padarė A.Mickevičiaus, Kraševskio, Syrokomlės, J.Slovackio ir kitų lenkų rašytojų kūryba, ir jos veikiamas jis save gimnazijoje laikė gente lituanus, natione polonus. Dar gimnazijoje V.Kudirka pradėjo rašyti eilėraščius lenkų kalba.
Baigęs šešias klases, tėvo verčiamas V.Kudirka įstojo į Seinų kunigų seminariją. Čia jis mokėsi du metus ir buvo pašalintas dėl „pašaukimo stokos“. Netekęs materialinės tėvo paramos, 1879m. jis vėl tęsė mokslą Marijampolės gimnazijoje remiamas Zapyškio klebono kun. Kolytos. Iš visų skyrėsi savo literatūriniais gabumais ir pradėjo leisti satyros ir humoro laikraštėlį „Kłamstwo“ (Melas).
1881m. V.Kudirka sidabro medaliu baigė gimnaziją, ir galėjo gauti Maskvos universitete stipendiją, tačiau jis be jokios piniginės paramos išvyko studijuoti į Varšuvos universitetą. Vienerius metus studijavo istorijos-filologijos fakultete, vėliau perėjo į medicinos fakultetą. Lėšų pragyvenimui užsidirbdavo privačiomis pamokomis ir perrašinėdamas rankraščius.
Nors Varšuvoje V.Kudirka buvo stiprioje lenkų kultūrinėje įtakoje, tačiau nebuvo abejingas lietuviškiems reikalams. 1883m. pasirodęs laikraštis „Aušra“ paskatino V.Kudirką ne tik žengti kartu su tautiškai bei kultūriškai atbundančia Lietuva, bet ir stoti jos priešaky, jai vadovauti. 1885m. Aušroje pasirodė pirmasis spausdintas V.Kudirkos kūrinys - pasakėčia „Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos“. Tais pačiais metais dėl K.Markso „Kapitalo“ perrašymo hektografavimui, V.Kudirka buvo suimtas, kalintas ir pašalintas iš universiteto. 1887 m. vėl grįžo į universitetą, kurį baigė 1889 m. 1888 m. jis įkūrė Varšuvos lietuvių studentų nelegalią draugiją „Lietuva“. Draugija 1889 m. pradėjo leisti „varpą“, kurį V.Kudirka kelerius metus redagavo.
1890-1894 m. V.Kudirka dirbo gydytoju Šakiuose. Rašė literatūrinius kūrinius, rinko tautosaką, komponavo muzikines pjeses. Susirgęs džiova, 1894 m. pabaigoje išvyko į Jaltą (Krymą) gydytis, bet dėl lėšų stokos 1895 m. grįžo į Lietuvą. Įsikūrė Naumiestyje, atsidėdamas tik literatūriniam darbui. Tais pačiais metais dėl lietuviškos veiklos buvo suimtas, bet greit paleistas. Sveikatai silpnėjant, 1895 m. išvyko į Sevastopolį. 1896 m. pavasarį grįžo atgal į Naumiestį. V.Kudirka mirė 1899 m. lapkričio 6 d. Naumiestyje (dabar Kudirkos Naumiestis), kur ir palaidotas.

V.Kudirkos tiltas per Šešupę

Dr. Vinco Kudirkos paminklas (biustas) Šakiuose. 

Aut. S.Žirgulis

Paminklas Vincui Kudirkai  miesto aikštėje, 1934 m. Aut. V.Grybas.

Kudirkos Naumiestis

Kalbininko, lietuvių bendrinės kalbos puoselėtojo, 1922- 1926 m. Kauno un-to profesoriaus Jono Jablonskio-Rygiškių Jono (1860-1930) gyvenamoji vieta

Kubilėlių k., Kudirkos Naumiesčio sen., Šakių r., Rygiškių k., Griškabūdžio sen., Šakių raj.  

šeimininkas (ten gyvenantis) – Juoza Gliosas

Tel. +370 616 53472

Žymaus kalbininko, pelnytai vadinamo lietuvių kalbos tėvu, Jono Jablonskio (1860-1930) tėviškė. J.Jablonskis daugiausia nusipelnė normindamas lietuvių kalbą, apvalė ją nuo barbarizmų ir žargonybių. Jo parašyti lietuvių kalbos vadovėliai beveik pusę šimtmečio buvo pagrindinė lietuvių kalbos mokymo priemonė. Mūsų laikų kalbininkai rašydami naujus vadovėlius, remiasi Jono Jablonskio raštais.

Iš čia ir jo slapyvardis – Rygiškių Jonas, kuriuo dažnai pasirašinėdavo savo publikacijas. Išlikęs gyvenamasis namas ir klėtelė. Yra kambarys-muziejus.

Rašytojo kun. Antano Tatarės gimtinė, Rygiškių k., Griškabūdžio sen., Šakių r.

Sintautų g. 37 (senoji bažnyčia), Sintautai, LT-4480 Šakių raj.
Tel. +370 345 45031

.

Kun. Antanas Tatarė (1805-1889)- pirmas Suvalkijos rašytojas. Jis ir pirmasis šio krašto prozininkas, vaikų literatūros pradininkas, lietuviškos pedagogikos ir metodikos kūrėjas. Gimė 1805 m. Rygiškių k. Griškabūdžio valsčiuje, kunigavo Balbieriškyje, Ilguvoje, Lukšiuose. 1885 m. paskirtas klebonu į Sintautus. Anksčiau muziejus buvo kun. A. Tatarės gimtinėje, Rygiškių kaime, Griškabūdžio seniūnijoje, įkūrėjai buvo rajono kraštotyros draugijos taryba. 1998 m. Sintautų parapijos klebono prelato Antano Maskeliūno rūpesčiu muziejus perkeltas į senąją Sintautų bažnyčią. Prelatas A. Maskeliūnas muziejumi rūpinasi ir šiuo metu.
Muziejus priklauso Sintautų Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai. Muziejaus rinkinį sudaro kunigo A.Tatarės raštai, nuotraukos, maldaknygės, albumai, keletas etnografinių daiktų, portretas.
Ekspozicija skirta kunigo A.Tatarės gyvenimui ir jo švietėjiškai veiklai. Yra išlikusi jo gimtoji sodyba Rygiškių kaime, netoli Griškabūdžio.

Paminklai A.Tatarei Lukšiuose

Pranas Vaičaitis (1876-1901)

Kapas – Sintautuose. Yra išlikusi poeto laikų klėtelė ir XX a. pradžioje statytas namas Sintautuose. Poeto gimtinėje veikia memorialinė ekspozicija.

Sintautai, Šakių r.  

P.Vaičaitis gimė Santakų kaime, netoli Sintautų. Nors tėvai Juozas ir Marijona valdė nemažą žemės sklypą, bet lepinti pirmagimio neturėjo iš ko: išmokėjus tėvo seserims dalis, namai gerokai ištuštėjo. O čia vienas po kito gimė dar du vaikai – Jonas ir Juozas. Prano vaikystė niekuo nesiskyrė nuo kitų kaimo vaikų. Skyrėsi tik jis pats: buvo silpnokos sveikatos ir uždaro būdo. Žaisdavo atokiai, laikėsi tyliai, jo dažnai tekdavo ieškoti. Svajingą vaiko natūrą veikė folkloro pasaulis, juo labiau, kad motina apylinkėje garsėjo skambiu dainininkės balsu. Pranas ėmė lankyti Sintautų pradžios mokyklą, bet mokytis nemėgo ir mokyklos nebaigė. Tėvai savo planų neatsisakė ir 1887 m. silpnai pasiruošusį sūnų per vargą įtaisė į Marijampolės gimnaziją. Čia P.Vaičaitis drauge su kitais moksleiviais skaitė draudžiamą lietuvišką spaudą, vengdavo pamaldų cerkvėje. Dvasią ugdė skaitoma klasikinė rusų literatūra, lietuviškieji Antano Baranausko, Simono Daukanto tekstai. Gimnazijoje ėmė ryškėti literatūriniai jo polinkiai. Trylikos metų gimnazistas pats ėmė eiliuoti. Tolesnis Vaičaičio gyvenimo posūkis būdingas XIX a. pabaigai: tėvų noras matyti sūnų kunigą susikerta su jaunuolio siekiais. Švelnindamas situaciją, sūnus neišdrįsta atvirai pareikšti savo apsisprendimo, o nuvykęs į Seinus rektoriui pasisako nejaučiąs pašaukimo ir į seminariją nepriimamas. Tėvas išplūdo sūnų, jo išsižadėjo ir vienas grįžo iš Seinų namo. Nuo to laiko santykiai su namais atvėso ir nepasitaisė iki mirties. Motiną Pranas ir toliau mylėjo, jos paveikslas iškildavo jo dainose, bet su tėvu dvasinis ryšys nutrūko. Kartu nutrūko ir materialinė parama. Jautrus, melancholiškas, prisirišęs prie artimųjų jaunuolis išgyveno kilusį su namiškiais konfliktą, tačiau valingai veržėsi į mokslus – 1895 m. rugpjūčio 16 d. įstojo į Peterburgo universiteto Teisės fakultetą. Nepaisydamas sunkių materialinių sąlygų, Peterburge P.Vaičaitis aktyviai dalyvavo lietuvių draugijų veikloje, intensyviai lavinosi, rašė ir vertė, sekė draudžiamą lietuvių spaudą ir pats joje bendradarbiavo, domėjosi Lietuvos praeitimi ir kalba. Teisės disciplinos jam sekėsi gerai – baigdamas gavo pirmojo laipsnio diplomą.

1897 m. rudenį prasidėjo poeto politinis persekiojimas. Varšuvos prokuroras jam uždėjo mėnesį policinio arešto, Teisingumo ministras sustiprino bausmę iki mėnesio kalėjimo. P.Vaičaitis, prasikankinęs pusantrų metų ypatingoje policijos priežiūroje be stipendijos ir privačių pamokų, 1899 m. vasario 3 d. kartu su savo tėvu ir kitais sietyniečiais buvo nubaustas administracine tvarka. Atlikti bausmės iš Peterburgo jis turėjo vykti į Kalvariją. Po to negalėjo gauti liudijimo apie nepriekaištingą elgesį, ir baigiamuosius egzaminus teko atidėti kitiems metams. Visa tai P.Vaičaitį be galo išvargino, išvedė iš pusiausvyros.

Besimokydamas Peterburge P.Vaičaitis pamilo ten besimokančią Juliją Pranaitytę, giliai religingą merginą, kurios vienas brolis dėstė Dvasinėje akademijoje, o antras vargoninkavo ir vadovavo Peterburgo lietuvių chorams.

Teisininko karjera P.Vaičaičio neviliojo. Jis planavo baigęs mokslus vykti į Belgiją studijuoti komercijos, bet pradžiai nebuvo lėšų. 1900 m. gavęs diplomą ir vasarą namie pailsėjęs pradėjo dirbti Peterburgo Mokslų akademijos bibliotekoje, bet greit susirgo džiova ir grįžo tėviškėn. Sirgdamas nemažai rašė, svajojo išvykti gydytis į džiovininkų sanatoriją, bet pinigų neturėjo, o tėvas sūnumi susirūpino tik paskutinėm dienom, kai jau buvo pavėluota.

P.Vaičaitis mirė 1901 m. rugsėjo 21 d. Apylinkės žmonės pasakojo apie graudžias iškilmingas laidotuves, į kurias atvyko iš Peterburgo poeto draugai ir nešė karstą iš pat namų į Sintautų kapines.

Poeto P. Vaičaičio kapas – pačiame Sintautų  kapinių centre. 1902 m. minint  P.Vaičaičio mirties metines, pastatytas paminklas.

Pranas Pusdešris visuomenės veikėjas, rašytojas

Buvusios poeto sodybos vietoje, Menčikiuose, netoli Sintautų, pastatytas paminklinis akmuo

Poeto Prano Vaičaičio (1876-1901) tėviškė, P.Vaičaičio muziejus

Ežero g. 1, Sintautai,

LT-71336, Šakių raj.
Tel. +370 345 45174

Muziejaus rinkinyje saugomi seni spaudos leidiniai, nuotraukos. Eksponuojamos fotonuotraukos, poeto kūrybos knygos, suvenyrai, dovanos, albumai, biustas, rankšluosčiai su įrašais, knygos, spauda apie poetą (straipsniai), prisiminimai.
Mokiniams vedamos pamokos apie Prano Vaičaičio kūrybą ir gyvenimą, apžiūrima sodyba, gamtovaizdžiai.
Priimamos ekskursijos. Rengiami žymių žmonių susitikimai po P.Vaičaičio ąžuolu sodyboje.

Muziejaus įkūrėjas poeto brolio sūnus Juozas Vaičaitis bei P.Vaičaičio draugija

„Varpo“ redaktoriaus, publicisto Jono Kriaučiūno tėviškė

Rašytojo Stasio Tamulaičio (1909-1982) gimtinė

Sutkiškių k., Kriūkų sen., Šakių raj. sav.

Juozas Pikčilingis

Gimtinė Joniškių kaime, Sintautai, Šakių raj. sav.

Rašytoja Petronėlė Orintaitė

Gimtinė Liepalotai (Šakių raj. sav.) 

Atminimo vieta, paminklas, Keturnaujienos km., Vilkaviškio raj. sav.

Knygnešių  Martyno Sederevičiaus, Serapino  Lauryno  Kušeliausko atminimo vieta

Sudargo kapinės, Šakių raj. sav.

Prozininko, poeto Prano Naujokaičio gimtinė- sodyba

Papartynų km. Šakių raj. sav.(Slavikų –Šakių plentas)

Prozininko, poeto, literatūros istoriko Prano Naujokaičio gimtoji vieta. Išlikusi gimtoji P. Naujokaičio sodyba.

Poetas Pranas Lembertas (1891-1967)

Šeimos kapas, Paežerėliai, Šakių raj. sav.

Išlikusi sodyba

Kazio Puidos gimtinė Šėtijuose, Šakių raj. sav.

Rašytojo, vaikų literatūros klasiko P.Mašioto tėviškė Pūstelninkų kaime

Kapas, palaidotas poetas Pranas Vaičaitis (1876-1901), Sintautų mstl. kapinės, Sintautų sen., Šakių r.,

Vytautas Rimkevičius

Išlikusi V. Rimkevičiaus sodyba Girėnų kaime. 

Justinas Staugaitis

Literatas, vyskupas. Kapas – Telšiuose. Buvusioje J.Staugaičio gimtinėje, Tupikuose, netoli Žvirgždaičių, pastatyti memorialiniai paminklai

Stasys Tamulaitis

Rašytojas, mokytojas. Yra išlikusi jo gimtoji sodyba Sutkiškės kaime, netoli Kriūkų

Vytautas Tamulaitis

Yra išlikusi jo gimtoji sodyba Sutkiškės kaime, netoli Kriūkų 

Viktoras Valaitis

Kapas – Šakių kapinėse. Yra išlikusi jo gimtoji sodyba Laukiniškės k., Šakių sen. Šakių r.

A. Vištelis- Višteliauskas, poetas

Paminklas Zapyškyje, Šakių raj. sav

Paminklinis akmuo Jono Jablonskio gimtinėje Kubilėliuose

Paminklas varpininkui Jonui Kriaučiūnui Ilguvoje

Knygnešio Antano Baltrušaičio namas

Paminklai A.Tatarei Lukšiuose

Prozininko, poeto Prano Naujokaičio gimtinė- sodyba

Papartynų km. Šakių raj. sav.(Slavikų –Šakių plentas)

Prozininko, poeto, literatūros istoriko Prano Naujokaičio gimtoji vieta. Išlikusi gimtoji P.Naujokaičio sodyba.

Knygnešys Antanas Gudaitis  

Gimė 1872 m. Antakalniškių k., Gelgaudiškio apyl., Šakių r. 
Mirė 1937 m. kovo mėn. 11 d. Kaune. Palaidotas Plokščiuose, Šakių r. 

Baigęs Naumiesčio (dabar Kudirkos Naumiestis) dviklasę miesto mokyklą, pradėjo dirbti raštininku pas Plokščių valsčiaus teisėją Petrą Kriaučiūną. Čia dirbdamas susipažino su žymiais to meto kultūros ir visuomenės veikėjais, mokslo žmonėmis, kurie atvykdavo pas Kriaučiūnus: V. Kudirka, prof. J.Mikola ir jo žmona Maila Talvio, J.Jablonskiu, K.Griniumi, E.Volteriu, A.Aleksandrovu, danų mokslininku A.Benediktsenu Mėjeriu ir kt. Nuo 1897 m. iki 1905 m. gyveno Naumiestyje ir dirbo teismo raštininku. Dar
artimiau susipažino su V. Kudirka, nuolat jį aplankydavo. Padėdavo tvarkyti redakcinius „Varpo“ ir „Ūkininko“ reikalus. Kaip valdininkas turėjo leidimą laisvai pereiti sieną į Prūsiją. Nunešdavo į Širvintą ir parnešdavo atgal „Varpo“ korektūrą ir visą V. Kudirkai skirtą korespondenciją. Širvintoje tuos raštus priimdavo ir išsiųsdavo pagal nurodytus adresus vokietis vaistininkas Jastrzembskis. Taip darbavosi iki V. Kudirkos mirties. Mirus V. Kudirkai, buvo vienas iš penkių vyrų, kurie nepabijojo nešti karstą į kapines. Iš Prūsijos ir vėliau parsinešdavo draudž. spaudos. Aprūpindavo stud. Stankūną ir kitus.
Kelis kartus buvo krečiamas žandarų ir tiktai užtarus teisėjui Vaškevičiui, pas kurį tarnavo, išvengdavo suėmimo. Bendradarbiavo draudž. spaudoje: „Varpe“, „Ūkininke“, „Vienybėje lietuvninkų“ ir kt. Žandarai įtarė platinant draudž. spaudą ir pradėjo sekti. Buvo areštuotas, bet teisėjas pasirūpino, kad būtų paleistas. 1905 m., nepakęsdamas žandarų persekiojimo ir norėdamas išvengti galimo arešto, pabėgo į JAV. Apsigyveno Filadelfijoje. Čia 23 metus vargonininkavo, rašė dainas, dirbo kultūrinį darbą. 1927 m. grįžo į Lietuvą. 1931-1934 m. dirbo Plokščių valsčiaus viršaičiu, aktyviai dalyvavo visuomeninėje
veikloje. Nuo 1935 m. rugsėjo 1 d. jam buvo paskirta 50 Lt knygnešio pensija.

Knygnešys Antanas Baltrušaitis

Gimė 1865 m. birželio mėn. 10 d. Papartynų k., Šakių a., Šakių r. Mirė 1949 m. gruodžio mėn. 15 d. Biberacho m., Vokietijoje. Ten ir palaidotas.

Vaikystė buvo sunki. Augo gausioje šeimoje. 6 m. pradėjo piemenauti. Einant dešimtuosius metus pradėjo skaudėti koją. Vaikščiojo su ramentais. Elgetavo. Vėliau koją amputavo. 1885 apsigyveno Meištų k. prie pat Naumiesčio (dabar Kudirkos Naumiestis). Knygnešys A.Rudaitis pamokė skaityti ir rašyti. Užmezgė ryšius su tuo metu Tilžėje gyvenusiais P.Mikolainiu ir J.Angrabaičiu. Pastarasis paaiškino, kaip reikia slėpti ir platinti draudžiamąją spaudą. Pradėjo knygnešio darbą. Pats spaudos iš Prūsijos nenešė. Buvo gabus administratorius, draudžiamos lietuviškos spaudos urmo sandėlių ir jos perskirstymo organizatorius. Dėl kratų pavojaus savo namuose spaudos nelaikydavo. Slėpdavo pas patikimus žmones, taip pat miestelio bažnyčioje. Kasmet vis didėjo gaunamų iš Prūsijos spaudinių kiekis. Pagal paties paskaičiavimus per jo rankas perėjo spaudinių už 40000 rb. Susipažino ir bendradarbiavo su daugeliu žymių Sūduvos knygnešių - iš vienų pats imdavo spaudinius, kitiems perduodavo platinti toliau. Pagal J.Angrabaičio duotus adresus į įvairius tuometinės Rusijos miestus spaudą siųsdavo paštu. Retkarčiais pats nuveždavo į Kauną, Garliavą ir kt. Šventadieniais spaudą platindavo prie bažnyčios. Laikraščius dalindavo nemokamai. Pinigus imdavo už maldaknyges ir knygas. Platinti spaudą, taip pat ir atsišaukimus, padėdavo knygnešė Ona Ryklytė (nuo 1891 m. A.B. žmona). Įstojo į spaudos platinimo Artojų draugiją. Įkliuvęs buvo 7 kartus. Mokėjo baudas, buvo paskiriama policijos priežiūra, baudžiamas areštu valsčiaus areštinėse, 1902 kalėjo Kalvarijos kalėjime. Sutaupęs pinigų, 1901 Kudirkos Naumiestyje įsteigė smulkių prekių parduotuvę. Po spaudos draudimo panaikinimo čia pardavinėjo ir knygas. Rašė korespondencijas “Ūkininkui” (1900-1901), “Kovai” (1906), “Žarijai”. Pasirašydavo Mindaugo, Antanėlio, Zigmantinio slapyvardžiais. Nuo 1938.VI.1 paskirta 75 Lt knygnešio pensija. 1944 pasitraukė į Vakarus. Apsigyveno Vokietijoje. Atmint. vietos ir paminklai: K.Naumiestyje - gyv. namas-knygynas.

Kudirkos Naumiesčio kapinės: rašytojos P.Orintaitės ir kitų krašto šviesuolių kapai

Poetų P.Vaičaičio, J.Pavalkio, J.Rudzevičiaus, kalbininko J.Pikčilingio, spaudos platintojų J.Vasiukevičiaus, J.Sruoginio kapai Sintautų kapinėse , Šakių raj. savivaldybė

Literato Juozo Klimaičio gimtinė, Srakų k. Šakių raj. sav.

Vertėjo, memuaristo Valentino Gustainio gimtoji vieta, Vinkšnupiai, Šakių raj. savivaldybė

Martynas Sederevičius, kunigas, vertėjas, gimtoji vieta Griškabūdis

Prozininkė Ramutė Adomaitytė

Gimė 1948m. lapkričio 21d. Gotlybiškiuose

Baigusi VVU, dirbo “Moksleivio” žurnalo redakcijoje. Išleido apsakymų rinkinį “Istorija su Liudviku”(1998). Gyvena Vilniuje

Mokytojas, kalbininkas Jonas Augustaitis

Gimė 1919 m. vasario 14 d. Kiaulupiuose, Sintautų vls.

Baigė Šakių „Žiburio“ gimnaziją, Vilniaus universitetą. Mokytojavo Šakių „Žiburio“ gimnazijoje, buvo jos direktorius, vėliau Šakių vid. mokyklos mokytojas, kalbos dienų Šakiuose sumanytojas ir organizatorius. Su mokiniais rinko tautosaką, vientovardžius ir kitus kalbos faktus. Parašė autobiografinę apybraižą „Gyvenimo keliu“(1998), yra knygų „Įkalinta jaunystė“ (2000) ir „Žiburiečiai svetimoje padangėje“ (2002) bendraautorius. Gyvena Šakiuose.

Knygnešys, spaudos darbuotojas Antanas Antanėlis Baltrušaitis

Gimė 1865m. gegužės mėn. 10d. Papartynuose

Būdamas menkos sveikatos, knygų nenešė, bet organizavo tolesnį platinimą Sūduvoje. 1940 m. pasitraukė į Vokietiją. Kudirkos Naumiestyje, prie namo, kur buvo įsteigęs knygyną, 1990 m. atidengta atminimo lenta. Mirė 1949 m. gruodžio 15 d. Biberache.

Vertėjas Virgilijus Čepaitis

Gimė 1937 m. lapkričio 8 d. Šakiuose

Mokėsi Maskvos M.Gorkio literatūros institute. Išvertė į lietuvių kalbą V.Sarojano, E.Hogardo, A.Raskino ir kt. rašytojų kūrinius. Į rusų kalbą išvertė A.Venclovo, J.Baltušio, R.Lankausko, J.Apučio, J.Avyžiaus, I.Simonaitytės, V.Mykolaičio – Putino ir kt. rašytojų kūrinius. Kovo 11 – osios Akto signataras. Gyvena Vilniuje

Kunigas, kalbininkas Vincas Andriuškevičius

Gimė 1909 m. spalio mėn. 18 d. Išdaguose, Sintautų vls.

Mokėsi pas seleziečius, išvyko į Italiją. Į kunigus įšventinta 1936 m. Dirbo Vytėnų vienuolyne, kunigavo Raseinių parapijoje. 1950 m. persikėlė į JAV. Parengė ir išleido lietuvių kalba italų kalbos gramatiką. Mirė 1964 m. gegužės 19 d. Čikagoje (JAV)

Poetas, žurnalistas, Kovo 11 – osios Akto signataras Gintautas Iešmantas

Gimė 1930 m. sausio mėn. 1 d. Šūkliuose, Vilkaviškio apskr.

Užaugo netoli Griškabūdžio – Skrynupiuose. Baigė Šakių „Žiburio“ gimnaziją, Vilniaus pedagoginį institutą. Dirbo laikraščių redakcijose. Už eilėraščius buvo suimtas ir kalintas. Į Lietuvą grįžo 1988m. Išleido apie 20 eilėraščių rinkinių. Gyvena Vilniuje

Agronomas, poetas, spaudos bendradarbis Jonas Jurevičius

Gimė 1943 m. lapkričio 11 d. Vilkeliškiuose

Baigė LŽŪA. Yra gamtos mokslų daktaras. Bendradarbiauja spaudoje. Išleido eilėraščių rinkinį „Rugpjūčio dangus” (1994). Jis paruošė žinyną „Žymesnieji Šakių krašto žmonės”

Literatūrologas Kęstutis Keblys

Gimė 1933 m. sausio 20 d. Šakiuose

Su tėvais pasitraukė į Vakarus. Jo straipsniai skelbiami spaudoje. Parašė studiją „Romanas išeivijoje”. Išspausdino novelių. Dabar gyvena JAV

Rašytojas Pranas Kutkaitis

Gimė 1947 m. lapkričio 19 d. Šilininkuose, Šakių vls.

Vilniaus universitete baigė žurnalistiką. Išleido apysakų rinkinį „Valdovės auka” (1986), romanus „Pamišėlis dinozauras” (1989), „Nuobodulys” (1992), „Basomis per duženas” (1992) ir kt. Gyvena Vilniuje

Gydytojas, vertėjas, prozininkas Antanas Lingys

Gimė 1869 m. gegužės 23 d. Pikžirniuose, Sintautų vls.

Baigė Maskvos universitetą. Dirbo Rusijoje, Marijampolėje. A.Veliuoniškio slapyvardžiu išleido apysaką „Namų sūdas“ (1892), L.Tolstojaus pjesės „Pirmutinis degtinės varytojas“ vertimą (1892), „Kas kaltas?“ (1894). Mirė 1900m. Vilkaviškio raj.

Prozininkė, mokytoja Monika Krasnickaitė Liulevičienė

Gimė 1904 m. liepos 26 d. Alytaus raj.

Baigusi Kauno universitetą mokytojavo Šakiuose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gyveno JAV. O.Nendrės slapyvardžiu išleido romanus „Aidas tarp dangoraižių“ (1968), „Antroji banga“ (1970), pasakų vaikams „Kalnuose“ (1971), „Peteliškių sala“ (1979)

Poetė Janina Marcinkevičienė

Gimė 1932 m. kovo 24 d. Panenupiuose, Griškabūdžio vls.

Baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Išleido rinkinius „Su vyturiais” (1992), „Vilties proskyna” (1993), „Žydėjimo duona” (1994), „Prie Novužės krantų” (1996), „Per meilės ižą” (1998), „Skersvėjų brydės” (2000). Kūryba spausdinama įvairiuose rinkiniuose, antologijose, periodikoje. Aktyvi Kaimo rašytojų sąjungos ir literatų klubo „Lygumų šaltinis” narė. Gyvena Šakiuose

Poetė Janina Martišienė

Gimė 1942 m. balandžio 23 d. Slavikuose

1967m. baigė Vilniaus universitetą. 13 metų vadovavo Šakių rajono kultūros skyriui. Rašė eilėraščius ir prozą. Kūryba spausdinta antologiniuose rinkiniuose „Lenkiuosi žemės balsui” (1990), „Viržių vasara” (1992), „Lygumų šaltinis” (2000), „Sūduva” (2001). Išleista rinktinė „Gimtinės slenkstis” (1999).

1993 m. birželio 17 d. žuvo autoavarijoje.  Palaidota Slavikuose

Poetė Nijolė Masteikaitė

Gimė 1939 m. gegužės 15 d. Šakiuose

Baigė Vilniaus universitetą, mokytojavo Siesartėnuose. Išleido eil. rinkinius „Tu meilės žarija – Suvalkija“ (1991), „Laiškai laikui“ (1997), Kad nepavargtų dvasios šiluma“ (2001). Už 2001m. kūrybinę veiklą apdovanota „Aitvaro“ nominacija. Literatų klubo „Lygumų šaltinis“, Lietuvos Kaimo Rašytojų Sąjungos narė. Gyvena Šakiuose

Poetas, prozininkas, literatūros istorikas Pranas Naujokaitis

Gimė 1905 m. spalio 2 d. Papartynuose, Šakių vls.

Baigęs Kauno universitetą mokytojavo Ukmergėje. 1944m. pasitraukė į Vakarus, 1949m. persikėlė gyventi į JAV. Išleido eilėraščių rinkinius „Prie svyruojančių beržų“ (1930), „Akmens širdis“ (1960), „Auksiniai rageliai“ (1986); romanus – „Upeliai negrįžta atgal“ (1950), „Įlūžę tiltai“ (1961) ir kt. Vertingiausias jo leidinys -“Lietuvių literatūros istorija” (4 tomai). Joje išsamios rašytojų biografijos, įvairių laikotarpių kūrybos apžvalga.

Mirė 1984 m. rugpjūčio 12 d. Palaidotas Brukline (JAV)

Prozininkas Vytautas Plikšnys

Gimė 1929 m. spalio 26 d. Kaune

Įsigijo felčerio specialybę. Nuo 1961m. dirbo Šakių raj. Lukšių apylinkės ambulatorijoje, centrinėje ligoninėje, Šakių „Žiburio“ vidurinės mokyklos med. punkte. 2001m. išleido pirmą humoreskų knygelę „Memuarai“. Kūryba spausdinama periodinėje spaudoje, almanachuose „Lygumų šaltinis“ (2000), „Ilgesio gija“ (2001)

Mokytojas, poetas Juozas Pavalkis

Gimė 1914 m. spalio 22 d. Skaisgiriuose, Sintautų vls.

Studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose, dirbo Šakiuose. Po mirties išleistas eilėraščių rinkinys „Baltu žiedu baltos obelies“ (1998). Mirė 1949 m. gegužės 10 d. Palaidotas Sintautuose

Prozininkas, dramaturgas Vytautas Rimkevičius

Gimė 1930 m. gruodžio 26 d. Ramoniškiuose, Kidulių vls.

Girėnų kaime prabėgo rašytojo vaikystė, jaunystės dienos. Čia jis sugrįždavo pailsėti nuo didmiesčio triukšmo, pasisemti dvasinės energijos, pabendrauti su paprastais kaimo žmonėmis ir kurti… Ne vieno jo kūrinių herojai – Girėnų kaimo žmonių prototipai. Rašytojo kūrybinis palikimas gausus: 9 apsakymų rinkiniai, romanas “Studentai”, 4 pjesės ir kt. V.Rimkevičius gyveno ir dirbo Vilniuje. Buvo literatūrinio fondo nariu, Kinematografistų sąjungos nariu, Rašytojų sąjungos nariu. Daug kartų apdovanotas ženkleliais ir diplomais.

Mirė 1991m. sausio mėn. 20d. Antakalnio kapinės, jo amžino poilsio vieta

Mokytojas, poetas, vertėjas Jonas Rudzevičius

Gimė 1903 m. rugpjūčio 24 d. Šuopiuose

Studijavo Kauno universitete. Mokytojavo Šakiuose. Slapyvardžiu Vaidotas parengė eilėraščių rinkinį “Saulės ašaros”. Išvertė prozos kūrinių iš vokiečių kalbos. Mirė 1962m. kovo 10d. Kaune. Palaidotas Sintautuose

Gydytojas, aušrininkas, varpininkas, knygnešys Juozapas Rūgys

Gimė 1858 m. gegužės 23 d. Rūgiuose

Baigė Maskvos universitete mediciną. Dalyvavo lietuvių veikloje. Gydytojavo Švėkšnoje, ten 1919 m. rugsėjo 16 d. mirė

Literatas Gediminas Sapetka

Gimė 1932 m. balandžio 27 d. Bridžiuose, Sintautų vls

1962 m. baigė Kauno medicinos mokyklą. Dirbo Šakių rajono sanitarijos ir epidemiologijos stotyje. Rašė eilėraščius, apsakymus. Kūryba spausdinta medikų poezijos rinkinyje „Skrenda paukštė baltaplunksnė” (1991), periodinėje spaudoje. Po mirties išleistos eilėraščių knygos „Mėlynos kryžkelės” (1998), „Vienišas medis” (2000). Mirė 1994 m. kovo 22 d. Palaidotas Šakiuose

Poetas Edmundas Steponaitis

Gimė 1892 m. vasario 28 d. Sintautuose

Dirbo raštininku Šakiuose, S.Banaičio spaustuvėje Kaune. Eilėraščius skelbė „Viltyje”, „Draugijoje”. Vertė A.Puškino, F.Tiutčevo, N.Nekrasovo, N.Gogolio, I.Turgeniavo, L.Tolstojaus ir kt. kūrinius. Liudas Gira 1912 m. išleido E.Steponaičio raštus, o leidykla „Vaga” – „Rinktinę” (1988). Mirė 1908.08.19 Šakiuose. Palaidotas Šakiuose

Kalbininkas, pedagogas, politikas Arvydas Vidžiūnas

Gimė 1962 m. kovo 8 d. Valenčiūnuose

Baigė Šakių vidurinę mokyklą, VU Filologijos fakultetą. Humanitarinių mokslų daktaras, lietuvių kalbos katedros docentas. Parašęs daug mokslinių straipsnių, knygos „Jono Jablonskio akcentologija” (1997) autorius. Gyvena Vilniuje