Objekto pavadinimas

Kontaktiniai duomenys: savivaldybė, adresas, tel. Nr., faksas, el.p. adresas, darbo laikas

Trumpa anotacija, pristatanti objektą

Sodybos vieta. Poetės, vienos žymiausių XXa. lietuvių lyrikės Salomėjos Kačinskaitės – Bučienės - Nėries (1904-1945) gimtinė

Kiršų k., Virbalio sen., Vilkaviškio r. sav.

Sodyba – privati nuosavybė, priklauso poetės giminėms. Memorialinės ekspozicijos nėra.

Sodybos pastatai sudegė 1944 m. Išlikę 2 tvartai, gyvenamojo namo pamatai. 1972 m. prie buvusių gyvenamojo namo pamatų pastatytas paminklinis akmuo (autorius – skulptorius V.Pleškūnas). Išlikęs autentiškas šulinys, sodas, 2 prūdai.

Sodybos vieta. Rašytojo, periodinių leidinių „Aušra“, „Varpas“ ir kt. bendradarbio, 1918-1933 m. Lietuvos Vyriausiojo tribunolo pirmininko, nuo 1923 m. Kauno universiteto profesoriaus Antano Kriščiukaičio - Aišbės (1864-1933) tėviškė

Nadrausvės k., Pilviškių sen., Vilkaviškio r. sav. Buv. sodybos teritorija – privati nuosavybė

Sodybos pastatai sunyko Pirmojo pasaulinio karo metais. Buvusioje sodybvietėje 1970 m. pastatytas paminklinis akmuo (autorius – skulptorius V.Pleškūnas). Teritorijoje išlikę autentiškų želdinių ( ąžuolai ir kt medžiai)

Stogastulpis, žymintis rašytojo A.Kriščiukaičio – Aišbės gimtinės vietą buvusiame Būgnų kaime

Paežerių k., Pilviškių sen., Vilkaviškio r. sav. Teritoriją prižiūri Pilviškių seniūnija.

Rašytojo pseudonimas Aišbė kilęs iš pirmųjų jo vardo ir gimtojo kaimo pavadinimo raidžių (A  iš B(ė)  - Antanas iš Būgnų). Buvusioje sodybvietėje apie 1985m. Leonas Juozonis (pats autorius) pastatė koplytstulpį

Sodybos vieta, klėtis ir paminklinis akmuo. Rašytojo, „Tautiškos giesmės“ autoriaus

Paežerių k., Pilviškių k., Vilkaviškio r. sav. Sodyba – privati nuosavybė.

Iš XIX a. statytų pastatų išlikusi tik dviejų durų klėtis, statyta 1867 m. 1965 m. sodybos kieme atidengtas

Vinco Kudirkos (1858-1899) gimtinė

Klėtelėje įrengta memorialinė ekspozicija (Vilkaviškio krašto muziejaus  filialas - dėl ekskursijų vedimo skambinti į muziejų, tel.8-342-46399; 8-342-46268)

Paminklinis akmuo (autorius – skulptorius V.Pleškūnas).

Rašytojo Antano Vaičiulaičio (1906- 1992) gimtoji sodyba

Didžiųjų Šelvių k., Klausučių sen., Vilkaviškio r. sav. Sodyba – privati nuosavybė, priklauso rašytojo giminėms

Seniausi išlikę sodybos pastatai – klėtis ir tvartas. Mažiausiai pakitusi yra klėtis. Gyvenamasis  namas neišliko, dabartinis pastatytas vėliau (1926 m.), rašytojui jau išvykus iš tėviškės

Rašytojo Vinco Pietario (1850-1902) gimtinė

Žiūrių (Žiūrių Gudelių k.), Pilviškių sen., Vilkaviškio r. sav. Teritoriją prižiūri Pilviškių seniūnija

Sodybvietėje išlikusi XIX a. statyta dviejų durų klėtis, autentiškas akmenų šulinys. 2000 m., minint rašytojo 150 – ąsias gimimo metines, sodybos teritorijoje pastatytas koplytstulpis (autorius – skulptorius A.Mykolaitis)

Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijos pastatas

Sodų g. 1, Vilkaviškis

Pastatas statytas 1882-1884 m. Nuo 1902 m. pastatas buvo skirtas pasieniečių kareivinėms. Vėliau parduotas vilkaviškiečiams J.Plečkaičiui ir K.Šefleriui. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą veikė rusiška berniukų gimnazija, 1918 m. išnuomotas „Žiburio“ gimnazijai. Gimnazija buvo privati – priklausė katalikiškai „Žiburio“ draugijai. Gimnazijoje mokėsi poetai ir rašytojai – S.Nėris, K.Bradūnas, A.Vaičiulaitis, P.Karuža, P.Orintaitė, K.Karuža, J.Švabaitė, K.Grigaitytė, J.Tysliava ir kt. 1930 m. gimnazija suvalstybinta, jai suteiktas J.Basanavičiaus vardas.

1940 m. gimnazija paversta vidurine mokykla, vėliau vaikų darželiu, mokykla-internatu. 1979 m. pastate įsikūrė Vilkaviškio biblioteka (veikia iki šiol).

Sodybos vieta, vadinama Kaukyne

Penkvalakių k., Pilviškių sen. Sodyba – privati nuosavybė

Gydytojo, varpininko, finansiškai rėmusio žurnalo „Varpas“, „Ūkininkas“ leidimą, caro uždraustų leidinių platinimo organizatoriaus Juozo Kauko (1863-1895) gimtinė. Sodyboje dažnai lankydavosi Vincas Kudirka.

Išlikusi autentiška avarinės būklės klėtis. Kiti pastatai sodyboje perstatyti.

Tamošius Senkus – Senkauskas (1817-1901)

Pajevonio k. kapinės, Pajevonio sen.

1863 m. sukilimo dalyvis, poetas. Kapas.

Lietuviškos spaudos platintojo, tautinio atgimimo Suvalkijoje pradininko, kalbininko Petro  Kriaučiūno (1850-1916) gimtinė

Girėnų k., Vištyčio sen.

Sodyba sunykusi (išlikę akmenų mūro tvarto likučiai).

Rašytojo, vaikų literatūros klasiko Prano Mašioto (1863-1940) gimtinės įamžinimo vieta

Pūstelninkų k., Klausučių sen.

Tikroji gimtosios sodybos vieta (dabar toje vietoje tuščias laukas) yra keli šimtai metrų į rytus nuo dabartinės gimtinės įamžinimo vietos, kur įrengtas rašytojui skirtas

memorialas

Poeto, vertėjo Petro Armino – Trupinėlio (1853-1885) gimtinė

Degsniškių k., Keturvalakių sen.

Buvusios sodybos vietoje pastatytas paminklinis akmuo.

Knygnešio Petro Mikolainio (1868-1934) gimtinė

Čižiškių k., Vištyčio sen.

Gimtosios sodybos vietoje pastatyta paminklinė lenta. Sodyba sunykusi

Dr. Jono Basanavičiaus gimtoji sodyba-muziejus

Dr. Jono Basanavičiaus gimtoji sodyba-muziejus

Ožkabalių k.,Bartninkų sen.,Vilkaviškio rajonas

Tel./faks.: 8 (342) 69365 , el.p. JBS-muziejus@marijampole.aps.lt

Darbo laikas: I-V 8-17 val;

VI- 10-18 val.

Jonas Basanavičius (1851-1927) – vienas įžymiausių Nepriklausomybės Lietuvos kūrėjų, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, kultūros istorikas, gydytojas.

Gyvenamoji J. Basanavičiaus tėviškės troba statyta 1832 m.. Sodyboje buvo tvartas, kiaulidė, kluonas, svirnas, aliejinė. 1924 m. sudegė ūkiniai pastatai. J. Basanavičius atstatė tvartus ir kluoną. Karo metu sudegė visa sodyba. Prasidėjus atgimimui buvo pradėta tvarkyti sodybos aplinka. 1991 m. atidaryta dr. J. Basanavičiaus sodyba-muziejus. Šalia tėviškės auga ir kasmet plečiamas tautinio atgimimo ąžuolynas, pradėtas sodinti 1988 m.

J. Basanavičiaus paminklas.

Vilkaviškis , J. Basanavičiaus aikštė

Paminklas stovi J. Basanavičiaus aikštėje. Pastatytas 1996 m. Skulptorius – A. Žukauskas, architektas –  V. Balčiūnas. pastatytas S.Nėries gatvėje, šalia savivaldybės rūmų. Pastatytas 1998 m. Skulptorius tas pats, kaip ir Basanavičiaus paminklo - A. Žukauskas. Paminklas buvo pastatytas V.Kudirkos 100-tosioms mirimo metinėms paminėti.

Sodybos vieta - Antano Kriščiukaičio – Aišbės (1864-1933) tėviškė

Nadrausvės k., Pilviškių sen., Vilkaviškio raj. savivaldybė

Rašytojo, periodinių leidinių ,,Aušra”, ,,Varpas” ir kt. bendradarbio, 1918-1933 m. Lietuvos Vyriausiojo tribunolo pirmininko, nuo 1923 m. Kauno un-to profesoriaus Antano Kriščiukaičio – Aišbės (1864-1933) tėviškė. Šią vietą žymi išlikusi kūdros įduba, ant jos kranto- paminklinis stogastulpis. Nuo V. Kudirkos klėtelės į šią vietą nutiestas žvyrkelis.

Vinco Kudirkos (1850-1899), rašytojo, Lietuvos himno autoriaus gimtinė

Pilviškių apylinkėse - Paežerių kaime, Motiejaus ir Elžbietos Kudirkų šeimoje gimė rašytojas, visuomenės veikėjas Vincas Kudirka ( 1858 m. gruodžio 31 d. )
1868 m. Paežeriuose buvo atidaryta rusiška pradžios mokykla, į kurią Vincukas buvo atvestas vienas iš pirmųjų. Tėvui patiko Vinco uolumas ir polinkis mokslui, todėl nesvarstydamas leido jį mokytis toliau. Nuo 1871m. Vincas-Marijampolės gimnazijos auklėtinis. Mokslas gimnazijoje jam sekės gerai, laisvalaikiu jis smuikuodavo, globodavo jam patikėtus žemesniųjų klasių mokinius, toliau mokėsi lenkų kalbos ir save jau laikė lenku. Tėvas, įžvelgdamas sūnaus gabumus, mintyse įšventino jį į kunigus ir užsiminė apie Seinų kunigų seminariją.
1877 m. Vincas pradėjo mokytis Seinuose. Tačiau ten tvyrojusi aplinka, Vincui buvo nepriimtina. 1879 m. pašalinamas iš kunigų seminarijos.1881m. baigė Marijampolės gimnaziją ir pradėjo studijuoti Varšuvos universitete. 1889 m. pradedamas leisti „VARPAS“. 1889 m. grįžta į Lietuvą, apsistoja pas pažįstamus Vilkaviškyje, vėliau gauna gydytojo darbą Šakiuose. 1899 m. lapkričio 16 d. V.Kudirka mirė. Liko jo minties ir darbų ryški šviesa, kuri tapo reikalinga Lietuvai ir šiandien, liko jo varpo gausmas, kaskart raginantis: „Kelkite, kelkite, kelkite…“

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
 

Paežerių k., LT- 70372 Vilkaviškio raj.

Tel.: (8~342) 46399, 46268

1965 m. Vinco Kudirkos tėviškės sodyboje mokytojas Stasys Ankevičius įkūrė muziejų, kuris 1995 m. tapo Vilkaviškio krašto muziejaus padaliniu. Tautinio sąjūdžio lyderio, Lietuvos valstybės himno autoriaus, rašytojo, publicisto, vertėjo, gydytojo Vinco Kudirkos (1858-1899) memorialinė ekspozicija įrengta jo vaikystę menančioje klėtelėje, statytoje 1867 m. Vertingiausias eksponatas – V. Kudirkos smuikas.

Ekspozicija įrengta jo vaikystę menančioje klėtelėje, statytoje 1867 m. Vertingiausias eksponatas – V. Kudirkos smuikas.

Petro Kriaučiūno (1850-1916), kultūros veikėjo, vertėjo gimtinė.

Papečkių km., (dabar Girėnai), Vilkaviškio raj. sav.

Petras Kriaučiūnas (1850 m. 1916 ). Gimė Papečkiuose (Vilkaviškio raj.), pedagogas, kultūros veikėjas. Baigė Marijampolės gimnaziją, mokėsi Seinų kunigų seminarijoje ir Peterburgo dvasinėje akademijoje. Atsisakęs kunigystės, 1881 m. Varšuvos universitete įgijo lotynų kalbos mokytojo teises ir vėliau dėstė lietuvių bei lotynų kalbas Marijampolės gimnazijoje. Už „Aušros” platinimą iš mokytojo pareigų atleistas. 1889-1899 m. dirbo teisėju Plokščiuose, 1900-1905 m. advokatu Marijampolėje, 1906-1914 m. vėl dirbo mokytoju Marijampolės gimnazijoje. 1915 m. su ja kartu išvyko į Jaroslavlį. Rinko tautosaką, rengė lietuvių kalbos žodyną, bendradarbiavo su Antanu Juška. Palaikė ryšius su kitų tautų mokslininkais, tiriančiais lietuvių kalbą.

V.Pietario (1850-1902), rašytojo gimtinė.

Žiūrių k., Paežerių sen., Vilkaviškio r.,

Vincas Pietaris gimė 1850 m. spalio 9 d. valstiečių šeimoje, Žiūrių-Gudelių kaime (Vilkaviškio raj.). Nuo 1859 m. rudens porą metų lankė Pilviškių pradžios mokyklą, nuo 1865-ųjų su pertrūkiais (dėl badmečio tėviškėje) - Marijampolės apskrities mokyklą ir Suvalkų berniukų gimnaziją. Ją baigęs, 1870 m. gavo stipendiją studijoms Maskvos universitete. Čia jis mokslų kandidato laipsniu 1875 m. baigė Fizikos ir matematikos studijas ir tais pačiais metais buvo priimtas į Medicinos fakultetą, kurį baigė 1879 m. Tuo pačiu įgijo teisę dirbti apskrities gydytoju arba verstis laisva praktika, tačiau į Lietuvą negrįžo. 1879 m. vasarą jis vedė Mariją Kosovič ir apsigyveno jos tėviškėje Demianske. 1883 m. su šeima persikėlė į Ustiužną (Rusija, Vologdos sritis), kur iki gyvenimo pabaigos dirbo apskrities gydytoju. Mirė 1902 m. spalio 3 d.
Vincas Pietaris lietuvių kultūrinėn atmintin yra patekęs pirmiausia savo istoriniu romanu “Algimantas” - kūriniu, pelniusiu jam pirmojo lietuvių romano autoriaus šlovę, tegu ir gana prieštaringą. Kita V. Pietario kūryba: apsakymai, apysakos, memuarai, pasakų stilizacijos, publicistika - lieka romano šešėlyje. Atitinkamai neapibrėžta ir V. Pietario vieta lietuvių beletristikos raidoje: jis regimas kažkur anuometinės lietuvių prozos paraštėse, šalia kitų lietuvių kaimo buities vaizduotojų, realistų pozityvistų.

Petronėlė Orintaitė (1905 – 1999), rašytoja, poetė, vertėja,  gimtinė Liepalotai (Šakių raj. sav.)  .

Atminimo vieta, paminklas, Keturnaujienos km., Vilkaviškio raj. sav.

Petronėlė Orintaitė-Janutienė ( 1905 m. vasario 18 d. Liepalotuose, Šakių raj. - 1999 m. gruodžio 16 d. Los Andžele, JAV) – pedagogė, poetė, prozininkė, visuomenės veikėja. Lankė Keturnaujienos pradinę mokyklą. 1925 m. baigė Vilkaviškio gimnaziją. 1929 m. baigė Lietuvos universitetą. Mokytojavo Tauragėje, Mažeikiuose. 1932-1937 m. Šiaulių gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, vadovavo gimnazijos literatų būreliui, organizavo mieste švietėjiškus renginius. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1949 m. persikėlė į JAV. Palaidota Kudirkos Naumiesčio kapinėse. Keturnaujienos kaime 2005 m. pastatytas skulptoriaus Juliaus Narušio sukurtas paminklas rašy­tojai, pradinėje mokykloje - jai skirtas muziejus. Mirė 1999-12-16

Salomėjos Bačinskaitės-Bučienės-Nėries , poetės (1904-1945) gimtinė

Kiršų k., Virbalio sen., Vilkaviškio r.,

Kiršai priklauso Alvito miesteliui. Alvito pradinėje mokykloje mokėsi Salomėja Nėris. Už poros kilometrų, prie Širvintos, yra senoji Bačinskų sodyba. Karas sunaikino gyvenamąjį namą, tačiau daug kas čia mena S.Nėrį: keroja vešlūs alyvų krūmai, žaliuoja diemedis, auga senos obelys. Prie paminklinio akmens rasime padėta gėlių. Nestinga čia ir lankytojų, bei ekskursijų. Salomėja Nėris gimė 1904 m. lapkričio 17d. Kiršuose. 1928 m. baigė Kauno universiteto teologijos ir filosofijos fakultetą. Mokytojavo Lazdijų, Panevėžio, Kauno gimnazijose. Aplankius daug šalių: Šveicariją, Vokietiją, Austriją, Švediją. Kurį laiką gyveno Paryžiuje. Kūrybinės veiklos pradžioje buvo veikiama rel. pasaulėžiūros, bendradarbiavo klerikalinėje spaudoje. Užmezgė ryšius su LKP veikėjais. 1940 m. Liaudies seimo įgaliotosios delegacijos narė. 1941-1945 m. deputatė. 1941 m. evakavosi: gyveno Maskvoje, Penzoje, Ufoje. 1944 m. grįžo į Kauną. 1945 m. mirė, palaidota Kaune.

Juozas Tysliava (1902 – 1961) , poetas , gimęs gimtinė Geisteriškių km., Keturvalakių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje

Poetas, vertėjas, žurnalistas, leidėjas. Gimė 1902 m. lapkričio 1 d. Geisteriškių km., Keturvalakių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Anksti mirė tėvas, teko savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą. Baigė Keturvalakių pradžios mokyklą, mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje ir jos nebaigęs, 1919 m. išėjo ginti Lietuvos nepriklausomybės. Po metų demobilizavosi ir dirbo įvairių laikraščių redakcijose, Eltos agentūroje. Dirbdamas toliau mokėsi suaugusių gimnazijoje, kaip laisvas klausytojas pradėjo studijuoti literatūrą Kauno universitete. 

Pirmieji „rašytojiški“  literatūriniai bandymai pasirodė dar vidurinėje mokykloje. Rašytojas savo darbus pradėjo publikuoti 1918 m., o 1922 m. išėjo pirmas eilėraščių rinkinys Žaltvykslės. Po to 1923 m. išleista knyga Traukinys, 1924 m.  – Nemuno rankose, 1925 m. – Auksu lyta, 1926 m. – Tolyn. 1924 m. J. Tysliava parengė suvalkiečių poezijos antologiją Sūduva. Mirė nuo širdies ligos 1961 lapkričio 11 d. Brukline

Kazimieras Bradūnas (1917-, poetas, jo tėviškė Kiršų km.

Bradūnas Kazys, poetas, kultūrininkas, redaktorius. Gimęs 1917-02-11 Kiršų kaime, Vilkaviškio raj. Baigęs literatūrinių tradicijų Vilkaviškio gimnaziją, Kauno ir Vilniaus universitetuose studijavo lituanistiką. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, 1949 m. išvyko į JAV. Gyveno Baltimorėje, Čikagoje. Dirbo įvairius darbus, vėliau redagavo „Literatūros lankus“, „Aidus“, „Draugo“ kultūrinį priedą. Vienas aktyviųjų išeivijos kultūrininkų, knygų sudarytojų, redaktorių. Redagavo V. Mačernio „Poeziją“ (1961), kritikos knygą „Lietuvių literatūra svetur, 1945 – 1967“ (1968). Vienas iš „Lietuvių egzodo literatūros 1940 – 1990“ (1992) sudarytojų ir redaktorių. Nuo 1995 metų kartu su žmona Kazimiera grįžo į Lietuvą, gyvena Vilniuje. Nuo 1994 m. - LRS narys. Eilėraščius pradėjo rašyti gimnazijoje, spausdinosi „Ateities spinduliuose“, „Ateityje“. Studijų metais dalyvavo „Šatrijos“ sambūrio veikloje, pasižymi nuoseklia krikščioniška pasaulėžiūra, artimumu ateitininkiškiems idealams. Lietuvoje išleisti du eilėraščių rinkiniai: „Vilniaus varpai“ (1943) ir „Pėdos arimuose“ (1944). Nuo devinto dešimtmečio pradžios Bradūno poezija plečiasi, apima daugiau temų, bet nebegilėja. Ji įgyja savotiško prierašo, komentaro atspalvį („Prierašai“, 1983). Bradūnas tikrai ne daugiažodis poetas, jo knygų išleista bemaž trys dešimtys - nuo rinkinio „Vilniaus varpai“ (Vilniuje - 1943, Tiubingene - 1947) iki rinktinių eilėraščių šimtinės „Paberti grūdai“ (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).

Paežerių mokykla (kaip objektas, kuriame mokėsi daug žymių literatų)

Paežerių k., Pilviškių sen., LT-70372 Vilkaviškio r. sav.,

8-342-45216, paezeriai@one.lt

Šioje mokykloje mokėsi daug žymių krašto literatų: V. Kudirka, A. Kriščiukaitis-Aišbė, broliai Rimšos: knygnešys Juozas, skulptorius Jurgis, dailininkas medalininkas Petras Rimša. Mokėsi Jonas Valaitis, Marijampolės realinės gimnazijos kūrėjas (1884-1984).

Antanas Petrika (1891-1974) pažangus JAV lietuvių visuomenės veikėjas, literatas, jo kapas Paežerių k., Pilviškių sen., Vilkaviškio r.,

Gimė 1891 09 03 Steponuose (Vilkaviškio raj.), mirė 1974 11 08 Niujorke (JAV, palaidotas Paežeriuose (Vilkaviškio raj.). 1903 m. baigė Paežerių mokyklą, vertėsi siuvėjo amatu, 1910metais išvyko į JAV. Dirbo siuvyklose, mokėsi. 1921 m baigė Niujorko dantų ir burnos chirurgijos koledžą. Iki 1958 m dirbo gydytoju, dalyvavo visuomeninių ir kultūros organizacijų veikloje. Nuo 1915 m  Amerikos darbininkų literatūros draugijos narys, 1919-1920, 1922-1923 m buvo jos pirmininkas. Nuo 1911 m bendradarbiavo JAV liet. Socialistinėje periodikoje. Perengė medicinos, gamtos ir kt. mokslų populiariosios lit. leidinių. Rašė liet. Lit. ir knygos istorijos klausimais, apie gyvenamojo laiko kūrinius ir rašytojus. Išleido knygas „Liet. Tautinio atgimimo pionieriai“ (1939); „Bronius Vargšas Laucevičius“ (1943); „Liet. Lit . draugija ir pažangieji Amerikos lietuviai“ (1965). JAV liet. Laikr. „Vienybė lietuvininkų“ aptiko iki tol nežinomą J.Biliūno apsakymą „Betėvis“ ir paskelbė „Šviesos“ žurnale (1939). Šiame leidinyje (1947) referavo V.Biržiškos žinias apie Amerikos liet. Knygą –M.Tvarausko  anglų-liet. Ir liet. Anglų kalbų žodyną. Vilniuje išleistas leidinys „Apie šventraštį, religijas ir inkviziciją“ (1965). Rink. „Pažangios kultūros baruose“ (1980) įdėta straipsnių, recenzijų, epistolinės medžiagos apie Amerikos liet. Ir Lietuvos rašytojų knygas ir jų kūrybą, keitimąsi leidiniai ir kt. Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1966). Svarbiausi slapyvardžiai: Mikromegas, Mįslinčius.

Vilkaviškio gimnazijos pastatas, kurioje mokėsi 1919 –1924 m. poetė Salomėja Nėris, taip pat mokėsi poetai ir rašytojai: K. Bradūnas, A. Vaičiulaitis, P. Karuža, P. Orintaitė, K. Karuža, J. Švabaitė, K. Grigaitytė, J. Tysliava, J. Senkus,

Sodų g. 1, Vilkaviškis

Pastatas pastatytas 1882 m. Nuo 1902 m. jis buvo skirtas pasieniečių kareivinėms. Vėliau perduotas vilkaviškiečiams J.Plečkaičiui ir K.Šefleriui. 1918 m. Lietuvoje pradėjo kurtis lietuviškos mokyklos. Užnemunėje šį darbą tęsė “Žiburio” draugija, kuri įsikūrė 1906 m. Marijampolėje. Jos pirmininku buvo išrinktas kun. J.Staugaitis. 1906 m. rugpjūčio 24 d. “Žiburio” draugijos skyrius buvo įsteigtas Vilkaviškyje. Vilkaviškyje katalikiškosios Žiburio” draugijos gimnazija pradėjo veikti 1918 m. lapkričio 15 d. Patalpos mokymui buvo nuomojamos Sodų g. 1, Juozo Plečkaičio ir Karolio Šeflerio namuose. Šiose patalpose prieš karą glaudėsi ir rusiškoji berniukų gimnazija. Pirmieji mokytojai buvo: dr. J.Kudirka, kun. A.Dailidė, M.Rakutytė, M.Vitkauskas. Nuo 1919-1920 m. gimnazija ėmė nuomoti visą pastatą. Savininkams per metus reikėjo mokėti 6800 rublių (auksinių). Gimnazija buvo privati – mokiniai už mokslą turėjo mokėti. 1930 m. sausio 10 d. gimnazija buvo suvalstybinta. Gimnazijai buvo suteiktas dr. J.Basanavičiaus vardas. Vilkaviškio katalikiškosios “Žiburio” draugijos dr. J.Basanavičiaus vardo gimnazija išugdė nemažą būrelį poezijos kūrėjų, rašytojų: pirmoje laidoje mokėsi Salomėja Nėris, taip pat gimnaziją lankė Petronėlė Orintaitė, Antanas Vaičiulaitis, Petras Karuža-Kapsainis, Kazys Bradūnas, Julija Švabaitė, Albinas Baranauskas, Petras Keidošius ir daugybė kitų. Nuo 1979 m. šiame pastate veikia Vilkaviškio rajono viešoji biblioteka. Vieno aukšto pastatas su rūsiu ir įrengta pastoge, „plytų stiliaus” architektūros, kurio buvęs raudonų plytų mūro paviršius dabar yra nutinkuotas. Prieš tinkuojamus fasadus buvo nudaužyta dalis plytų mūro dekoro elementų, užmūryti pastogės langeliai ir nišos po langais, pakeisto durų angos bei sunaikintos kitos autentiškų elementų dalys. Šiuo metu atlikta pastato išorės rekonstrukcija, iki pusės atidengtas natūralus plytinis fasadas, pakeisti langai, stogas, stengiantis išlaikyti istorinį autentiškumą.

Antanas Vaičiulaitis  (1906-1992), rašytojas, publicistas, jo tėviškė Vilkaviškio raj. sav. Didieji Šelviai, sodybos vietoje 2006 m birželio 23 d atidengtas akmuo rašytojo atminimui.

Antanas Vaičiulaitis gimė 1906 m. birželio 23 d. Didžiųjų Šelvių kaime prie  Vilkaviškio. Šiuo metu rašytojo atminimui sodyboje pastatytas akmuo ir pasodintas putinas, kurį rašytojas taip pat labai mėgo. Jis studijavo lietuvių ir prancūzų literatūras Teologijos-filosofijos fakultete Lietuvos universitete Kaune, o po to dar  tęsė  prancūzų  literatūros studijas  Grenoblio ir  Sorbonos universitetuose. VDU  dėstė naujausios lietuvių literatūros kursą. Redagavo ,,Ateitį“ (1929-32) ir kitus leidinius.  1940 m. pradėjo dirbti  Lietuvos  ambasadoje Romoje, iš ten emigravo į JAV. Dėstė lietuvių kalbą Scrantono universitete, dirbo  ,,Amerikos balse“. Mirė 1992 liepos 22 d. Vašingtone. 1999 m. Antanas Vaičiulaitis perlaidotas Vilkaviškyje. Kas dveji-treji metai Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštyje  ,,Metai“  spausdinamų apsakymų autoriai dalyvauja konkurse:  jį laimėjusiam  novelistui  įteikiama   literatūrinė  A. Vaičiulaičio  premija. (Ją mecenuoja  rašytojo  šeima.)  Iš Jungtinių Amerikos Valstijų į jubiliejinius renginius atvyksta rašytojo dukros Danutė Nourse, Joana Buivys, Aldona DeBold su šeimomis.

Tamošius Senkus-Senkauskas (1817-1901), poetas, 1863 m. sukilimo dalyvis, jo kapas Pajevonio k. kapinės, Pajevonio sen., Vilkaviškio r.

Nuo 1956 m Pajevonio klebonas ir poetas Tamošius Senkauskas-Senkus. 1863 m ištremtas į Vologdos gb., kad per pamokslus ragino stoti į sukilėlius. 1874 m leista grįžti iš tremties, bet visą laiką buvo ypatingai prižiūrimas policijos. Apie 1870m buvo parašęs rankraštį „terpu Virbalio ir Bartinykų”, bet rankraštis karo metu dingo. Kai kurios jo parašytos dainos buvo paplitusios Sūduvoje ir dainuojamos žmonių tarpe.

Juozas Senkus (1907 – 1970), kalbininkas, dialektologas, gimtinė Teiberių km. Vilkaviškio raj.

Juozas Senkus gimė 1907 m. liepos 18 d. Teiberiuose, Vilkaviškio r. (mirė 1970 m. spalio 29 d. Vilniuje). 1937 baigė Vytauto Didžiojo u-tą (lietuvių kalbos ir literatūros specialybė). 1933 m. baigė Kaune organizuotus Jurgio Gerulio dialektologijos kursus. Nuo 1931 iki 1944 m. su pertraukomis dirbo Lietuvių kalbos žodyno redakcijoje. 1944– 1951 m. dėstė Vilniaus u-te, iš kurio 1951 pašalintas. 1951–1952 m. dirbo Lietuvių kalbos i-te., 1952–1970 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros i-te.

J. Senkus parengė „Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo instrukciją“ (1954, 2-asis leid. 1958). Kartu su kitais sudarė „Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programą“ (1951, 2 –asis leid. 1956), Vadovavo pirmosioms Instituto dialektologinėms ekspedicijoms atlaso duomenims rinkti. 1955 m. apgynė disertaciją „Pazanavykio, arba šiaurės vakarų kapsų, tarmė“. Kartu su Elena Grinaveckiene redagavo „Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyną“ (1963). Paskelbė straipsnių apie kapsų ir zanavykų tarmes, lietuvių kalbos hidronimus, rašė kalbos kultūros klausimais.

J. Senkus kartu su kitais rašė „Lietuvių kalbos žodyno“ I, II, I², II² t. tekstą, redagavo I², II², VIII t. tekstą, kartu su kitais redagavo „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (1954). Akademinio žodyno kartotekai užrašė apie 22 tūkstančius žodžių.

Gintautas Iešmantas (1930- ), poetas,  gimtinė Šūklių km., Vilkaviškio raj.

Gimė 1930-01-01 Šūkliuose (Vilkaviškio r.) – žurnalistas, rašytojas, politinis kalinys. 1937-1941 mokėsi Griškabūdžio pradžios mokykloje, 1941-1949 Šakių gimnazijoje, 1949-1953 studijavo Vilniaus Pedagoginiame Institute. 1953-1970 ir 1972-1974 laikraščių „Lietuvos pionierius“, „Tarybinis mokytojas“, „Liaudies sargyboje“ „Komjaunimo tiesa“ korespondentas, 1970-1972 „Žinijos“ draugijos Vilniaus organizacijos atsakingasis sekretorius, 1974-1980 Knygų rūmų bibliografas. 1980 už pogrindinę veiklą suimtas, nuteistas, kalėjo Permės lageriuose, buvo tremtyje Komijoje, 1988 amnestuotas. 1989 LSDP atkūrimo iniciatyvinės grupės narys, 1989-1993 LSDP tarybos narys, 1989 „Lietuvos socialdemokrato“, 1990-1991 „Lietuvos žinių“ redaktorius. 1990-1992 LR AT deputatas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras. 1990 Poulio Lauriceno Laisvės premijos laureatas. 22 poezijos knygų autorius, PEN klubų narys.

Budavonė, kunigų kankinimo ir nužudymo vieta (Vilkaviškio dekanate, Bartninkų parapijoje)

Kun. Vaclovas Balsys, kun. Justinas Dabrila ir kun. Jonas Petrika buvo žiauriai nukankinti besitraukiančių sovietinių karių. Kun. Justinas DABRILA (1905–1941) gimė Našiškių kaime, Vilkaviškio rajone. Mokėsi Marijampolės ir Vilkaviškio gimnazijose, Vilkaviškio kunigų seminarijoje, Lietuvos Universiteto Teologijos – filosofijos Fakultete. Kunigu įšventintas 1928 m. Nuo 1935 m. rudens buvo Vilkaviškio gimnazijos kapelionu, o nuo 1936 m. pradžios profesoriavo Vilkaviškio kunigų seminarijoje ir kiek vėliau tapo jos dvasios tėvu. 1935 m. prie Katalikų Veikimo Centro įsteigė pedagoginį kino teatrą, parengė daug nejudamųjų filmų su atitinkamomis paskaitomis. Bendradarbiavo „Tiesos kelyje“, „XX Amžiuje“. 1936 m. išspausdino dainų rinkinį „Vai lėkite, dainos“. 1941 m. Budavonės miške, Vilkaviškio rajone, besitraukiančių sovietinių karių nukankintas kartu su kunigais Vaclovu Balsiu ir Jonu Petrika. Kun. Justinas Dabrila palaidotas gimtosios Alksnėnų parapijos kapinėse. Kun. Vaclovas BA LSYS (1905–1941) Kilęs iš Stoškų kaimo, esančio Žvirgždaičių valsčiuje, dabartiniame Šakių rajone. VDU įsigijo teologijos licenciato laipsnį. Kunigu įšventintas 1928 m. Nuo 1936 m. klebonavo Lankeliškių parapijoje, Vilkaviškio rajone. Nuoširdžiai bendravo su paprastais kaimo žmonėmis ir juos būrė aktyviai veiklai. Išlikęs jo rūpesčiu pastatytas paminklas pavasarininkams. 1941 m. birželio 22 d. enkavėdistai kleboną Vaclovą Balsį ir pas jį viešėjusius kunigus Joną Petriką bei Justiną Dabrilą apkaltino nebūta kalte – kad jie nupjovę ryšio laidus. Prievarta susodinę į mašiną, juos nuvežė į maždaug už dešimties kilometrų esantį Budavonės miškelį, kur įvykdė žiaurią egzekuciją, liudytojų teigimu, trukusią visą dieną. Parapijos žmonės išniekintus kunigų kūnus parsivežė ir pašarvojo Lankeliškiuose. Šios parapijos klebonas Vaclovas Balsys buvo palaidotas bažnyčios šventoriuje. Karo metu bažnyčią sugriovus, palaikai perkelti į Kudirkos Naumiesčio kapines, tačiau simbolinį kapą Lankeliškiuose žmonės prižiūri ir dabar. Kun. Jonas PETRIKA (1885–1941) Gimė Būblelių kaime, Šakių rajone. Kunigu įšventintas 1908 m. Ilgą laiką kapelionavo Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje. Šių pareigų neteko 1940 m., atėjus bolševikams. Paskirtas vikaru į Lankeliškius, kur po metų sovietinių karių buvo suimtas ir nukankintas Budavonės miške kartu su parapijos klebonu Vaclovu Balsiu ir Vilkaviškio kunigų seminarijos dėstytoju bei dvasios tėvu kunigu Justinu Dabrila.

Agnietė Ambraziejūtė-Steponaitienė (1891 – 1980),

gydytoja, mokslininkė, publicistė, visuomenės veikėja, jos gimtinė Žvirgždaičių kaime, Gižų valsčiuje

Viena Lietuvos moterų, palikusi ryškų pėdsaką prieškario Lietuvos kultūriniame gyvenime. Agnietė gimė 1891 metais vasario 19 d. Žvirgždaičių kaime, Gižų valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje, pasiturinčio ūkininko šeimoje. Gimė Žvirgždaičių k. Gižų vls. (dab. Vilkaviškio raj.). 1916 m. baigė Maskvos medicinos institutą. Gydytojavo Šakiuose (1919-1921), nuo 1924 m. dėstė LU. 1912-1913 m. ,,Aušrinės" redakcijos narė. Bendradarbiavo ,,Viltyje", ,,Medicinoje". Išleido apsakymėlių vaikams knygelę ,,Velykų Bobutė“ (1927), apysaką ,,Trys ūkininkai“ (1938). Prozos kūrinių pasakojimas vaizdingas, kalba sodri, bet jų vertę menkina atvira didaktika, siužetų dirbtinumas. Mirė 1980 m. Kaune. Pasirašinėjo slapyvardžiais, dažniausiai Žvirgžde (nuo gimtojo Žvirgždaičių kaimo), bet ir pagoniškąja Praurime. Ilsisi ji Petrašiūnų kapinėse. Antkapiniu paminklu pasirūpino pati. Jame – atversta knyga. http://xxiamzius.lt/numeriai/2004/09/01/zvil_01.html

Alfonsas Andriuškevičius (1940 - ),

poetas, eseistas, dailėtyrininkas, gimęs Vilkaviškyje

Alfonsas Andriuškevičius (g. 1940 m. Vilkaviškyje) – poetas, eseistas, dailėtyrininkas. 1965 m. baigė Vilniaus universitetą. 1973 m. apsigynė daktaro disertaciją. Dirbo Filosofijos, sociologijos ir teisės institute. Nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, docentas. Nuo 2001 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 
Keturių eilėraščių rinktinių autorius: pirmoji jų „33 eilėraščiai“ pasirodė 1994 m., vėliau išleistos knygos „66 eilėraščiai“ (1998), „Eilėraščiai“ (2000) ir „(Prieš)paskutiniai eilėraščiai“ (2005), už pastarąją autorius gavo Kauno radijo ir televizijos įsteigtą premiją 2006 m. „Poezijos pavasario“ metu.  Originalių dailėtyros, kultūrologijos darbų autorius. Bendradarbiauja savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“, kur yra paskelbęs nemažai įdomių esė, knygų recenzijų.
Kartu su kitais lietuvių eseistais Gintaru Beresnevičiumi, Sigitu Geda, Sigitu Parulskiu ir Giedra Radvilavičiūte parašė esė romaną „Siužetą siūlau nušauti“, išleistą 2002 metais. 2004 m. leidykla „Apostrofa“ išleido A. Andriuškevičiaus esė rinktinę „Rašymas dūmais“. 
A. Andriuškevičius į lietuvių kalbą iš anglų kalbos yra vertęs Sylvios Plath poeziją.
Gyvena ir dirba Vilniuje.

Venancijus Ališas (tikr. Aleksandras Arminas) (1908-1975), poetas, kunigas, gimęs Ožkabaliuose, Bartninkų sen.

(1908 12 02–1975 06 06) Venancijus Ališas (tikr. Aleksandras Arminas), kunigas, poetas, išeivis.

Petras Arminas – Trupinėlis (1853 – 1885), poetas, vertėjas, švietėjas, knygnešys, lietuvių kalbos mokytojas, gimęs Deksniškių kaime, Vilkaviškio raj.

Petras Arminas - Trupinėlis - poetas, vertėjas, švietėjas, knygnešys, lietuvių kalbos mokytojas. Gimė 1853 m. birželio 16 d. Vilkaviškio apskrityje, Deksniškių kaime. Baigė Gižų pradinę  mokyklą. 1864 m. pradėjo mokytis Marijampolės 4-oje klasėje Pavieto mokykloje. 1866 m. mokslą nutraukė. 1867 m. įstojo į Veiverių mokytojų seminariją. 1871 m. ją baigė. 1871 - 1875 m. dirbo Alvito kaime. 1875 - 1877 m. dirbo Naumiestyje. 1877 - 1884 m. dirbo Marijampolėje. 1884 - 1885 m. dirbo Augustave (Lenkija). 1885 m. kovo 18 d. mirė. Palaidotas Marijampolėje.

Augustaitis Pranas (1883 – 1941), literatūros tyrinėtojas, visuomenės veikėjas, filosofijos mokslų daktaras, gimęs Mažučiuose, Vilkaviškio raj.

Gimė 1883 04 25 Mažučiuose (Vilkaviškio r.) – mirė 1941 08 11 Vilniuje, literatūros tyrinėtojas, visuomenės veikėjas, filosofijos mokslų daktaras.1922–1940 m. – gyveno Kaune. 1905 m. baigęs Seinų kunigų seminariją studijavo Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje, Friburgo universitete. Nuo 1922 m. buvo Lietuvos universiteto Anglų kalbos ir literatūros katedros docentas, nuo 1923 m. – Humanitarinių mokslų fakulteto sekretorius (dabartiniu terminu – prodekanas). Bendradarbiavo antifašistiniame žurnale „Literatūra“ (1936–1937), “Lietuviškoje enciklopedijoje“. Parašė keletą knygelių, studiją „Lietuvybės elementai lenkų romantizme“ (1921), pjesę "Karės metu" (1915), literatūros, kultūros istorijos straipsnių.  Buvo Lietuvių draugijos SSRS tautų kultūrai pažinti valdybos narys.

Juzė Liuda Augustaitytė-Vaičiūnienė (1895-1974), poetė, gimusi Mažučiuose (Vilkaviškio raj.), pastatytas atminimo akmuo, žymintis jos tėviškę

Mokėsi „Saulės“ mokytojų seminarijoje, baigė ją 1916 Voroneže. 1919 ištekėjo už muziko A. Vaičiūno. Mokytojavo Kaune, Marijampolėje. Nuo 1944 gyveno tremtyje Vokietijoje. Nuo 1950 – JAV. 1915 pradėjo rašinėti į laikraščius, spausdino Vytyje, Moterų Dirvoje, Lietuvoje, Moteryje, Trimite, Klaipėdos žiniose, Vaire, Židinyje, Naujojoje Romuvoje ir kt. leidiniuose. Išspausdino eilėraščių rinkinius: „Su baltu nuometu“ (1931), „Skeveldros“ (1946), „Žvaigždėtos naktys“ (1952).

Bronius Babkauskas (1921 - ), poetas, gimęs Pilviškiuose.

Gimė 1921 m. balandžio 9 d. Pilviškiuose – 1975 m. spalio 21 d. Panevėžyje) – lietuvių aktorius. Pasak L. Tapino (žr. „Lietuvos konematografininkai“), Bronius Babkauskas buvo iš tų retų kino aktorių, kurie beveik nepatyrė nesėkmių; net ir labai vidutiniuose filmuose jo sukurtas vaidmuo dažnai tapdavo estetine vertybe.

Albinas Baranauskas (1924 - ), prozininkas, poetas, gimė Bartninkuose

Albinas Baranauskas gimė 1924 m. birželio mėn. 3 d. Bartininkų kaime ir valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje, mažažemio valstiečio šeimoje. Baigė Bartninkų pradžios mokyklą ir Vilkaviškio dr. Jono Basanavičiaus vardo valdžios gimnaziją. 1944 m., karo veiksmų priverstas, turėjo palikti tėviškę ir atsidūrė Vokietijoje, iš kur 1948 metais išvyko į JAV. Gyveno Waterbury mieste, Konektikuto valstijoje. Baigė studijas šios valstijos universitete. Albinas Baranauskas rašė ne vien romanus, bet ir vertė kitų egzodo rašytojų kūrybą. 1964 metais išvertė Vytauto Tamulaičio knygą Nimblefoot the ant: her adventures, o 1965 metais Antano Vaičiulaičio Noon at a country inn. Pirmoji publikacija pasirodė 1955 m.
Nuo 1994 m. - LRS narys.

Petras Bendoravičius Bendorius (1863 – 1906), pedagogas, etnografas, vadovėlių autorius, gimė Matlaukio km (Kaupiškis), Vilkaviškio raj.

Gimė 1863 m. Matlaukio k. (Kaupiškis) - mirė 1906 m. lapkričio 19 d. Ūdrijoje. Mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje. Mokytojavo pradžios mokyklose Peraslyje, Radziškiuose, Kučiūnuose, Vištytyje, Simne, Ūdrijoje. Rinko etnografinę medžiagą, už kurią gavo sidabro medalį. 1905 m. Išleido vadovėlį „Vaikų žvaigždutė“, kt. vadovėlių.

Izabelė Blauzdžiūnaitė-Motiekaitienė (1909 – 1985), poetė, prozininkė, vertėja, gimė Geisteriškiuose, Vilkaviškio raj.

Poetė, prozininkė, vertėja  Izabelė Blauzdžiūnaitė-Motiekaitienė ( 1909-08-06 Geisteriškiuose, Vilkaviškio aps. – 1985-09-28 Čikagoje, IL), dainininkė (dramatinis sopranas)

Danutė Brazytė – Bindokienė (1932), prozininkė, gimė Bartninkuose, Vilkaviškio raj.

Prozininkė Danutė Brazytė- Bindokienė, Bartninkuose, g. 1932 05 14. Populiariausios D. Bindokienės knygos jauniesiems buvo „Keturkojis ugniagesys" (Los Angeles, Lietuvių Dienos, 1964)

Kazys Bukaveckas (1855 – 1940), poetas, vertėjas, gimė Opšrūtų km., Paežerių valsč., Vilkaviškio raj.

Kazys  Bukaveckas - literatas, vertėjas gimė 1855 metų kovo 4 d. Paežerių valsčiuje, Opšrūtų kaime (dabar Vilkaviškio savivaldybė). 1866 metais baigęs Marijampolės pradžios mokyklą. literatūrinei ir šviečiamajai K. Bukavecko veiklai įtakos turėjo draugystė su J.Basanavičiumi, V. Kudirka, V. Pietariu bei „Aušros“ ir „Varpo“ skaitymas. Pirmieji jo kūrinėliai pasirodė 1887 m. Tilžėje leidžiamoje „Šviesoje“, po to – „Varpe“. Daug rašė į JAV lietuvių laikraščius. 1897 m. JAV išleidžiama jo poema „Jonas iš Kempės ir šilka“. Ten išspausdino ir A. Mickevičiaus „Baltojo karžygio“ vertimą. „Konrado Valenrodo“ vertimas dienos šviesos neišvydo – vėliau, versdamas šią poemą, K. Bukavecko rankraščiu pasinaudojo poetas J. Žilius. Suvalkietis mėgino versti ir „Poną Tadą“. Pasirašinėjo slapyvardžiais BKS, BKV, J.Bukavietis. Nepriklausomybės metais apsigyveno pas sūnų, diplomuotą teisininką Vladą Bukavecką, jaunystėje taip pat rašinėjusį eiles ir straipsnius. Nerealizavęs daugelio savo sumanymų, knygnešys, konstruktorius ir literatas Kazys Bukaveckas mirė savo tėviškėje 1940 m gruodžio mėnesį. Palaidotas Marijampolėje.

Jurgis Dabrila, (1898 – 1960) , prozininkas, gimė Znočkų km., netoli Antužių, prie Vilkaujos, 1 km nuo plento. Netoli Gižų, Vilkaviškio raj.

Gimė 1898 04 23 m Znočkų kaime, dirbo teisininku. Mirė 1960 04 29 Vilniuje. Parašė romaną 1936 m „Lemties žaismas“, 1937 m – „Nuodėmių keliais“, 1940 m išleistas apsakymų rinkinys „Ašarų kapas“

Vytautas Eidukaitis (1918 – 1998), poetas, gimė Vartų km., Bartninkų seniūnija, Vilkaviškio raj.

1918-12-21 – 1998-11-04 . Poetas gimė Bartninkų valsčiaus vartų kaime. Mokėsi Vilkaviškio J. Basanavičiaus gimnazijoje., ją baigė 1937 m , įstojo į Marijampolės mokytojų seminariją. Eilėraščius pradėjo rašyti studijuodamas lituanistiką Kauno universitete.

Petras Gerulis (Kragas)

(1889–1966), lit. kritikas, tautosakininkas, gimė Balčiūniškių viensėdyje. Alksnėnų apyl.

(1889 08 15–1966 05 10) Alksnėnų apylinkėje, Balčiūniškių viensėdyje gimė. Mokėsi Pilviškių pradžios mokykloje , Marijampolės gimnazijoje. 1907 įstojo į Seinų seminariją, iš kurios 1911 buvo pašalintas. 1911-12 Fribūro universitete studijavo vokiečių ir prancūzų literatūras, Išleido tautosakos studiją „Rūtelė mūsų dainose“. Mirė 1966 Kaune.

Gražulis Juozas (1906 – 1985), poetas, gimė Simanėliškių dvare

1906-09-09 – 1985-12-05 . Gimė Simanėliškių dvare, kumečio šeimoje, Vilkaviškio raj. Baigė 5 Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijos klases, dirbo mokytoju iki 1943 m.

Kotryna Grigaitytė – Graudienė (1910), poetė, prozininkė, gimusi

Būdežeriuose, Vilkaviškio raj.

Grigaitytė - Graudienė Kotryna, poetė, prozininkė. Gimė 1910-07-26 Būdežeriuose, Vilkaviškio raj. 1934-1936 m. VDU studijavo filologiją. 1944 m. apsigyveno JAV. Nuo 1992 m. - LRS narė. Apdovanojimai: 1980 m. „Draugo“ Maironio Metų premija už eilėraščių rinkinį „Marių vėjui skambant“. 1983 m. Lietuvių Rašytojų Draugijos premija už eilėraščių rinkinį „Tylos dovana“.

Albinas Herbačiauskas  (1876 – 1944), eseistas, literatūros kritikas, prozininkas, gimė Lankeliškiuose, Vilkaviškio raj.

Gimė 1876-10-20 Lankeliškiuose (Vilkaviškio r.), mirė 1944-12-03 Krokuvoje (Lenkija); eseistas, literatūros kritikas, prozininkas.
Slapyvardis Jaunutis Vienuolis.
Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, studijavo Krokuvoje, vėliau Italijoje, Čekijoje. 1904 Krokuvoje įsteigė lietuvių kultūrinę draugiją „Rūta“, pritraukė lenkų intelektualų bei ten studijavusių liet. dailininkų, muzikų, literatų. 1907 suorganizavo pirmą liet. literatūrinį alm. Gabiją, skirtą Antanui Baranauskui, paskelbdamas Motiejaus Gustaičio, Sofijos Kymantaitės - Čiurlionienės, kitų autorių kūrinių ir savo esė. Bendravo su modernistinio sąjūdžio „Młoda Polska“ veikėjais, dalyvavo Krokuvos meninės bohemos akcijose. 1911–24 Krokuvos universitete dėstė liet. kalbą, 1923–32 Kauno universitete – lenkų kalbą ir literatūrą. 1933 išvyko į Lenkiją. Buvo vienas energingiausių XX a. I pusės kultūrininkų, pagrįstai pelnė „lietuviškojo Strindbergo“ (Balys Sruoga) reputaciją. Rašė lietuvių ir lenkų k., ankstyvąsias publikacijas dažniausiai pasirašydavo Jaunučio Vienuolio slp. Esė rink. Erškėčių vainikas (1908) knyga lenkų k. Odrodzienie Litwy wobec idei Polskiej (Lietuvos atgimimas ir Lenkijos idėja, 1905). Dievo šypsenos, 1929. Jo paties kūryba (XIII kapinynų simfonija, 1925) konvulsiškai šakojosi aforistinės elegancijos, intelektualinių kontraversijų bei minties ekstravagancijos plotmėje, stebindama netaisyklingumo estetika, individualizmo ir aiškiaregystės savimone, mistinio vizijonieriškumo psichologija, dažnai perfrazuodama Friedrichą Nietzschę, Oscarą Wilde’ą, S. Przybyszewskį, de Sade’ą ir aktualizuodama jų patirtį Lietuvoje. Mirė Krokuvoje 1944m.

Iešmanta Albinas (1887 – 1988),

pedagogas ir chorvedys, gimė Kybartuose.

1887-10-27 Kybartuose – 1988-03-17 Vilniuje. Pedagogas ir chorvedys. Pramokęs griežti smuiku, 1900 – 1909 m. mokydamasis Marijampolės gimnazijoje, griežė moksleivių simfoniniame orkestre ir dainavo chore. Vaidino dramos spektakliuose, vadovavo gimnazijos, „Šviesos“ ir „Pirmosios senapiliečių kuopos“ draugijų chorams, rengė vakarus – koncertus. 1910 – 1915 m. studijavo Varšuvos muzikos institute, dalyvavo lietuvių studentų kultūrinėje veikloje. Per vasaros atostogas Marijampolėje vadovavo „Gabijos“ draugijai ir jos chorui, rengė koncertus, režisavo ir statė dramos bei muzikinius veikalus. 1910 m. liepos 17 d. jo iniciatyva Marijampolėje pastatyta Miko Petrausko opera „Birutė“. Jos pastatymui talkino iš Varšuvos iškviestas Jonas Bendorius, chorą parengti padėjo Viktoras Žadeika, spektaklį dirigavo A. Iešmantas. Su „Gabijos“ choru koncertavo Marijampolėje, Kalvarijoje, Kybartuose ir Vilkaviškyje. Apsigyvenęs Vilniuje, 1915 m. suorganizavo studentų ir moksleivių mišrųjį chorą.1919 – 1939 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Marijampolės gimnazijoje, kartu studijavo Vytauto Didžiojo universitete (1926 – 1938 m.). Marijampolėje kartu su realinės gimnazijos mokytojais įsteigė Liaudies teatrą ir buvo jo režisierius (1920 – 1925 m.). Atvykęs į Vilnių, 1939 – 1941 m. buvo lenkų 3-osios gimnazijos direktorius. Vokiečių okupacijos metais mokytojavo Žemaičių Naumiestyje, Švėkšnoje ir Kėdainiuose. 1944 – 1950 m. dirbo Lietuvos švietimo liaudies komisariate ir Švietimo ministerijoje, buvo Respublikinio pedagoginio kabineto direktorius. Harmonizavo lietuvių liaudies dainas, rašė vadovėlius, apybraižas, atsiminimus, vertė dramos veikalus. Mirė peržengęs savo 100-ąjį gimtadienį.

Vincas Jakštys (Senas Vincas)

(1880–1961), dramaturgas, prozininkas, poetas, gimė

Skliausčių km. Vilkaviškio raj.

1880 05 03–1961 03 02. Gimė Skliausčiuose, Vilkaviškio raj. Dirbo keliaujančiu siuvėju, tokiu būdu platino spaudą. Buvo sekamas, todėl pabėgo 1900 į Škotiją ir vėliau į JAV. Parašė tragediją „Kontrabandininkai“, komediją „Sugriauta pilis“ (1914), „Atvažiavo su kraičiu“ (1941), „Nebaigtoje kovoje“ (930), apysakos „Gyvenimo banga“ (1913), „Gyvas grabe“ (1914), 1956 m. išleido eilėraščių rinkinį, 1929 m. išspausdino memuarus „Mano atsiminimai“. Mirė 1961 m. JAV Džibstone. Skliausčiuose tebežaliuoja jo sodinti gluosniai, vienišas beržas. Buvusios mokyklos kieme guli akmenys, kuriuos kadaise Vincas su tėvu išvilko iš Šešupės

Regina Januškevičienė (1896 – 1978), dramaturgė, vertėja, gimė Masikvietiškiuose, netoli Serdokų, prie plento Vilkaviškis – Marijampolė.

Dramaturgė Regina Vaitavičiūtė-Januškevičienė gim. 1896-07-08 ,  Masikvietiškyje, mirė 1978-08-16 . Studijavo Maskvoje, vaidino filmuose. Parašė pjesių, vertė į rusų kalbą. liet. Klasiką. Parašė kino scenarijų, memuarų. Mirė Maskvoje.

Kazys Jonaitis (Žilvitis) (1892 – 1972), poetas, visuomenininkas, gimė Vilkaviškio raj.

Gimė 1892 12 20 Vilkaviškio apylinkėse, mokėsi Vilkaviškyje. 1913 emigravo į JAV. Ten baigė farmacijos mokslus. Dirbo „Darbininko“ redakcijoje. Redagavo „Vytį“ Išleido rinkinius „Sielos balsai“ (1967), Mirė Čikagoje 1972m.

Kalinauskas Jonas (1947), poetas, scenaristas, gimė

Pajevonyje.

Kalinauskas Jonas, poetas, scenaristas.
Gimė 1947-11-24 Pajevonyje, Vilkaviškio raj. 1972 m. baigė VU lietuvių kalbą ir literatūrą, 1985 m. – Maskvos M. Gorkio literatūros instituto aukštuosius literatūros kursus. Dirbo pataisos darbų kolonijoje, redakcijose, Lietuvos kino studijoje, LRS, „Reklamos“ agentūroje. Šiuo metu privatus leidėjas.
Nuo 1980 m. – LRS narys.

Jonas Kantautas (1940), poetas, gimė Gulbiniškiuose, Vilkaviškio raj.

Kantautas Jonas, poetas. Gimė 1940-10-16 Gulbiniškiuose, Vilkaviškio raj.
1964 m. baigė Klaipėdos jūrininkystės mokyklą, 1977 m. VU žurnalistiką. 1964-1967 m. tolimojo plaukimo šturmanas, vėliau „Tarybinės Klaipėdos“, „Lietuvos žvejo“ redakcijų darbuotojas, valstybinės kalbos tvarkytojas prie Klaipėdos savivaldybės. Gyvena Klaipėdoje. Nuo 1975 m. – LRS narys.

Petras Keidošius (1924 – 2006), poetas, vertėjas, gimė Laukų km., Vištytyje

Keidošius Petras, poetas, vertėjas.
Gimė 1924.08.29 Vištyčio Laukų II-ame kaime (Vilkaviškio r.). Mirė 2006.01.03 Vilniuje. 1938 m. pradėjo skelbti pirmuosius eilėraščius. 1968 m. baigė žurnalistiką Vilniaus  universitete. 1941-49 m. dirbo aktoriumi Kauno Jaunojo žiūrovo (vėliau – Jaunimo) teatre. Nuo 1950 m. dirbo savaitraštyje „Literatūra ir menas“, laikraščių „Sportas“, „Vakarinės naujienos“, „Tėvynės balsas“ literatūriniu darbuotoju. 1967-92 m. – nuolatinis „Literaturnaja gazieta“ korespondentas Lietuvoje. Nuo 1957 m. – LRS narys. Nuo 1973 m. – Žurnalistų sąjungos narys. 1974 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio žurnalisto garbės vardas.
1984 m. – Vilkaviškio rajono Salomėjos Nėries kolūkio literatūrinė premija.

Romualdas Kisielius (1932 – 2001), poetas, gimė Kybartuose.

Poetas Romualdas Kisielius (g.1932, vasario 7 d.). Gimė Lietuvoje, Kybartuose, kur baigė pradžios mokyklą, o progimnaziją – jau Vokietijoje. Vėliau Niujorko universitete studijavo anglų kalbą ir literatūrą, buhalteriją, muziką, mokytojavo Bruklino Maironio šeštadieninėje mokykloje, bendradarbiavo lietuvių spaudoje. Iki mirties gyveno Niujorke (JAV). Išleido poezijos rinkinius Amerikoje, vėliau – Lietuvoje. Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga (LNRS) išleido 2005-osios vasaros poezijos almanacho „Ten, sidabro vingy...“ šeštąjį tomą. Knygoje pateikiami šeši šio poeto eilėraščiai. Mirė 2001 m.

Pijus Frakaitis (1891 – 1948), rašytojas, prozininkas, dramaturgas, gimė Lankeliškių k., Vilkaviškio raj.

Gimė 1891-01-04 , rašytojas, prozininkas, dramaturgas. Gimė Lankeliškiuose (Vilkaviškio r.), mirė 1948 m. Detroite (JAV). Rašė slapyvardžiu Benamis. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje ir Seinų kunigų seminarijoje, kurios nebaigė. 1913 išvyko į JAV, dirbo fabrikuose, įsitraukė į komunistinį judėjimą, redagavo ,,Vilnį“. Periodikoje paskelbė realistinių apsakymų, rašė literatūros ir meno klausimais. Benamio slapyvardžiu išleido komediją ,,Ant rytojaus“ (1929), išvertė M. Gorkio romaną ,,Motina“ (1929, kartu su V. Andruliu).

Romanas Krasninkevičius (1926 – 1996), tautodailininkas,

kilęs iš buvusio Kybartų valsčiaus Stulgelių kaimo

Gimė 1926 11 18, baigė Prapuolenių mokyklą, Mokėsi Kudirkos Naumiesčio progimnazijoje. Baigė Kybartų gimnazijos 4 klases, Daugelio konkursų laureatas, apdovanotas diplomais , jo darbai saugomi M.K. Čiurlionio muziejuje, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.

Kostas Kubilinskas (1923 – 1962), poetas, jo tėviškė

Rūdoje (Vilkaviškio raj.)

1923-07-01 Rūdoje (Vilkaviškio raj.) mirė 1962 03 09 Malajevkoje prie Maskvos. Poetas. Ypatingai daug rašė vaikams. Nepaisant jo asmenybės prieštaringumo – nuopelnai vaikų literatūrai neginčytini.

Vladas Kulbokas (1908 - 1999), pedagogas, literatūros tyrinėtojas, gimė Nakšiškiuose, Pilviškių sen. Vilkaviškio raj.

Pedagogas, literatūros tyrinėtojas Vladas Kulbokas (g.1908 04 06) Nakšiškiuose. Mirė 1999 m., pedagogas, literatūros tyrinėtojas.

Algirdas Landsbergis (1924 – 2004), dramaturgas, prozininkas, gimė Kybartuose.

Dramaturgas, prozininkas.
Gimė 1924 birželio 23 Kybartuose (Vilkaviškio r.). Studijavo Kauno universitete, 1944 pasitraukė iš Lietuvos, gyveno JAV.
Paskelbė scenos veikalų (Meilės mokykla, 1965; Penki stulpai turgaus aikštėje, 1966; Vėjas gluosniuose, 1973; Paskutinis piknikas, 1980, ir kt.), romaną Kelionė (1954), novelių (rinkinius Ilgoji naktis, 1956; Muzika įžengiant į neregėtus miestus, 1979).
Mirė 2004 balandžio 4 Friporte (JAV).

Kezys Algimantas (1928), dailininkas, fotografas, gimė Vištytyje.

Dailininkas, fotografas. Gimė 1928 m. spalio 28 d. Vištytyje (Vilkaviškio r.). 1944 m. kartu su tėvais pasitraukė į Vokietiją, 1950 m. apsigyveno JAV, įstojo į jėzuitų vienuolyną. Dirbo jaunimo organizacijose, rūpinosi jų spauda. Nuo 1963 m. dalyvauja parodose; rengia individualias fotografijų parodas JAV, Kanadoje, Pietų Amerikos, Europos šalyse (Lietuvoje daugiau nei 10 parodų). A. Kezio iniciatyva Čikagoje buvo įsteigta Lietuvių fotoarchyvas (1966, jam vadovavo iki 2002), lietuvių meno Galerija (1980). 9 dešimtmečio viduryje atsisakė kunigystės. Nuo 1994 m. Tarptautinės meninės fototografijos federacijos menininkas fotografas.  A. Kezys gyvena Čikagoje, kur įkūrė gyvybingą tautiečių traukos centrą su čia rengiamomis parodomis, susitikimais, diskusijomis. A. Keziui būdingas platus akiratis, domėjimasis gyvenimo įvairumu, menais, ypač – fotografija, jos sklaida.  Sukūrė miesto ir kaimo architektūros, gamtos abstrakčių vaizdų: fotografijos metaforiškos, lakoniškos kompozicijos, itin raiškių formų. Reikšmingiausi fotoalbumai: „Forma ir turinys“ (Form and Content, 1972, 1979), „Gamta, formos ir jėgos“ (Nature, Forms and Forces,  1986), „Dangoraižiai“ (Cityscapes, 1988, 1996, 2001), „Kezys: Retrospektyva“, „Grįžtančių paukščių preliudijos“ (abu 1995), „Moteris“ (1997), „Būties fragmentai“ (1998), „Kapinaitės: Transcendencijos link“ (2000), trilogija „Čikaga / Kezys“ (Chicago / Kezys, 2004–2005) ir kt.  Meninkas garsėja ne tik fotografijos srityje. 1993 m. A. Kezys parašė knygą „Taisykime Viešpačiui kelius“, redagavo ir išleido monografijų, fotoalbumų. Taip pat sukūrė dokumentinių filmų apie lietuvių išeivijos žymius asmenis, kultūrinius įvykius. Sukaupė lietuvių dailės archyvą.  1991 m. už fotografijos meną buvo apdovanotas JAV Lietuvių bendruomenės kultūros tarybos premija, 1999 m. – Gedimino 5 laipsnio ordinu.

Kezytė Aldona (1931), vienuolė, rašytoja, gimė Vištytyje, Vilkaviškio raj.

1931-01-11 Vištytyje (Vilkaviškio r.) gimė vienuolė, knygos autorė Aldona Kezytė. Buvusi Biržų muzikos mokyklos direktorė. autobiografinės knygos „Esame nenaudingi tarnai...“ autorė. Ši knyga gavo Popiežiaus Jono Pauliaus II palaiminimą. 

Bronius Leonavičius (1933), grafikas, dailininkas, gimė Vištytyje.

Gimė 1933 m. Vištytyje, Vilkaviškio raj.

1959 m. baigė Kauno taikomosios dailės mokyklą. 1985 m. stažavosi Miunchene (Vokietija) Knygų grafika yra pagrindinė kūrybos ir darbo sritis. Kuria plakatus, estampus, pašto ženklus, tapo. 1961 – 1969 m. Vilniaus modelių namų žurnalo „Banga“ dailininkas ir vienas iš žurnalo steigėjų. Nuo 1964 m. Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) narys. 1969 – 1987 m. dirbo „Minties“, „Vagos“, „Mokslo“, „Vyturio“ leidyklose vyriausiuoju dailininku.  1982 – 1987 m. Lietuvos dailininkų sąjungos Grafikos sekcijos pirmininkas, LDS žurnalo „Dailė“ vyriausiasis redaktorius. 1987 – 1992 m. Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas. Lietuvos kultūros ministerijos vaizduojamojo meno ekspertų komisijos pirmininkas. Lietuvos valstybinio dailės instituto mokslo tarybos narys. 1988 – 1990 m. Lietuvos persitvarkymo „Sąjūdžio“ iniciatyvinės grupės ir „Sąjūdžio“ seimo narys. 1990 – 1992 m. Lietuvos valstybinio radijo ir televizijos valdybos narys. 1990 – 1994 m. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos prezidentas. Tarptautinių Vilniaus knygos meno trienalių organizatorius, vienas iš Vilniaus grafikos centro steigėjų.  Parodose dalyvauja nuo 1963 metų.

Elena Liepa - Liepienė (1935), medikė, literatė, gimė Vaidotų km., Kybartų valsč.

Kybartų valsčius, Vaidotų kaimas, gimė 1935 m . 1977 išvyko į Vokietiją. 1994 m išleido eilėraščių rinkinį „Savos mintys“

Lukšys Motiejus (1907 – 1996), tėviškė, pedagogas, rašytojas, gimė Lankeliškiuose. (Vilkaviškio raj.)

1907 m vasario 22 d. kraštiečio, pedagogo ir rašytojo Motiejaus Lukšio gimimas. Mažai kas žino Motiejų Lukšį buvus rašytoju, kurį literatūrologai gretina su Valančiumi, Žemaite, Lazdynų Pelėda. Plačiai reiškęsis ikikarinėje spaudoje kaip vaikų rašytojas, parašęs ir išleidęs keturias knygeles vaikams, Motiejus Lukšys pokario metais buvo uždraustas. Pasikeitus laikams, po 50-ies kūrybinės tylos metų, dienos šviesą išvydo romanų trilogija „Srovės ir balos“. Tai – trijų dalių autobiografinio pobūdžio kūrinys. Pirmoji jo dalis “Dvaro pagairėje“- buvo išleista 1990 m., antroji – „Naujakuriai“- 1998 m., trečioji dalis - „Duobėti vieškeliai“ buvo išspausdinta 2006 m. Jaunieji skaitytojai gali susipažinti su Motiejaus Lukšio knygele „Voverėlė Rudapūkė“, išleista 2003 metais. Mirė 1996 05 21, palaidotas Panevėžyje.

Margeris Algirdas (Tikr. Konstantinas Šeštokas) (1889 – 1977), gydytojas, rašytojas, gimė Sarmačinuose, Vilkaviškio raj.

Gimė 1889 m. vasario 18 d. Sarmačinuose (Vilkaviškio raj.) – mirė 1977 m. gruodžio 24 d. Vilniuje) – gydytojas, rašytojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas. 1905 – 1906 m. dalyvavo revoliuciniuose įvykiuose, organizuojant streikus. Už tai policijos persekiotas. 1907 m. išvyko į JAV, kur įsijungė į visuomeninę veiklą, platino spaudą, organizavo lietuviškas draugi-jas. 1908 – 1911 m. studijavo filosofiją Valparaiso universitete, literatūrą Lojolos universitete, 1917 – 1925 m. studijavo mediciną Čikagos Šiaurės vakarų universitete. 1920 m. – bakalauras, 1925 m. – medicinos daktaras. Dirbo gydytoju Čikagoje. 1918 – 1925 m. vadovavo lietuvių darbininkų korespondencinei mokyklai. Bendradarbiavo laikraščiuose „Keleivis“, „Naujienos“, „Tėvynė“, kitoje Amerikos socialistų spaudoje. Parengė žodyną „Amerikos lietuviai ir angliškųjų skolinių žodynas“ (1958 m.). Parašė studijas „Lietuva 1931 metais“ (neišleista), „Lietuva šiandien“ (su Stasiu Jokubka, 1960 m.), „150 dienų Tarybų Lietuvoje“ (1961 m.). Išleido romanus „Šliūptarniai“ (1949 m.), „Širdies rūmai“ (1951 m., išleista Vilniuje 1961 m.), „Saulės rūstybė“ (1955 m.), „Už jūrių marių“ (Vilniuje, 1959 m.), „Mėlynos akys“ (Vilniuje, 1961 m.), „Mirties kvieslys“ (Vilniuje, 1966 m.), apsakymų rinkinį „Čikagos šešėliai“ (1952 m.). 1967 m., išėjęs į pensiją, grįžo į Lietuvą. Mirė 1977-12-24

Pranas Mašiotas (1863 – 1940), rašytojas, jo tėviškė

Pustelninkų km. Vilkaviškio raj.

Pranas Mašiotas gimė 1863 gruodžio 19 d. Pustelninkų kaime (Vilkaviškio raj.). Lankė Naumiesčio pradžios mokyklą. 1883 m., baigęs Marijampolės gimnaziją, studijavo Maskvos universiteto fizikos - matematikos fakultete. 1891 m. persikėlė į Rygą, kur iki 1915 m. mokytojavo. I Pasaulinio karo metu pasitraukė Maskvą, vėliau į Voronežą, kur 1915–1918 m. vadovavo M. Yčo berniukų ir mergaičių gimnazijai.  1918 m. rašytojas grįžo į Lietuvą. 1919 m. lapkričio mėnesį  paskirtas Švietimo viceministru. Nuo 1925 m. – Klaipėdos gimnazijos direktorius. Bendradarbiauti spaudoje P. Mašiotas pradėjo nuo 1884 m. Jo straipsniai buvo pasirodydavo „Aušroje”, „Šviesoje”, „Vienybėje Lietuvininkų”, „Varpe”, „Lietuvių laikraštyje” ir daugybėje kitų laikraščių. Pasirašydavo pavarde, slapyvardžiais: Ašaka, Ašakaitis, Ašakaitis Pranas, Bismarkis, Dėdė Pranys, Mark-bis, P.Mašaitis, P.Mošaitis, Rygietis, Tas, A.P., C.M., P.A., P.P.M., Pr., Pr.M., Pr.Mš. Parengė ir išleido apie 150 knygų vaikams. Be jaunimo literatūros, P.Mašiotas paruošė ir daugybę vadovėlių - daugiausiai iš matematikos srities. P. Mašiotas mirė Kaune, 1940 m. rugsėjo 14 d.

Baltramiejus Matusevičius (1863-1910), publicistas, vertėjas, gimė  Keturvalakiuose, Vilkaviškio raj.

Matematikas, varpininkas, knygnešys. Baigė Marijampolės gimnaziją, 1892 m. – Maskvos universiteto matematikos skyrių. studijuodamas priklausė slaptai studentų draugijai, 1887 – 1892 m. vadovavo draugijos chorui. 1890 m. dalyvavo varpininkų suvažiavime Stebuliškėse (Marijampolės raj.). 1896 m. Gardine organizavo Lietuvos socialdemokratų partijos grupę. Dirbo Maskvoje, Valstybės banke. Dažnai važinėdamas į Lietuvą gabendavo didelius kiekius tuo metu draudžiamos literatūros lietuvių kalba. Maskvos studentus aprūpino ir politine spauda. 1893 m. iš lenkų į lietuvių kalbą išvertė „Ojciec Szymon“ (Genių dėdė).

Izabelė Matusevičiūtė (1906-12-07– 1967-04-09 ), kalbininkė, gimė Geisteriškių km., Vilkaviškio raj.

Gimė 1906 m. gruodžio 7 d. Geisteriškiuose (Vilkaviškio r.) - mirė 1967 m. d. Toronte (Kanadoje). Kalbininkė. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete. 1932-1937 m. mokytojavo Lazdijuose, Kybartuose. 1937-1940 m. gilino baltistikos studijas Berlyno universitete, 1938 m. - Hamburgo fonetikos institute. 1940-1941 m. mokytojavo Kaune, Vilniuje. 1941-1944 m. dirbo „Lietuvių kalbos žodyno“ redakcijoje. 1944 m. išvyko į Vokietiją, mokytojavo. 1947-1949 m. studijavo Getingeno universitete. 1949 m. išvyko į Kanadą. 1957-1964 m. redagavo „Moterį“. Paskelbė straipsnių „Archivum Philologicum“. Rinko medžiagą „Lietuvių kalbos žodynui“. Aktyvi Lietuvių bendruomenės veikloje.

Vincas Mickevičius – Kapsukas (1880 – 1935), publicistas, politikas, jo tėviškė Būdviečių km., Vilkaviškio raj., yra paminklinis akmuo

1880 m. balandžio 7 d. Būdviečiuose (Vilkaviškio apskr.) - 1935 m. vasario 17 d. Maskvoje) – vienas Lietuvos komunistų partijos įkūrėjų. 1898 m. pašalintas iš Seinų kunigų seminarijos. 1901 - 1902 m. Tilžėje dirbo „Ūkininko“ redakcijoje. Iki 1902 m. varpininkas. Nuo 1903 m. LSDP narys, 1904 m. įkūrė socialdemokratinio jaunimo organizaciją „Draugas“, kuri 1905 m. gegužės mėn. pavadinta Lietuvių socialdemokratų darbininkų partija, o 1905 m. rugsėjo mėn. susijungė su LSDP. Tokiu būdu V.Mickevičius tapo L SDP CK nariu. 1904 - 1906 m. redagavo žurnalus „Draugas“ ir „Darbininkas“. 1905 m. žemės ūkio darbininkų streikų organizatorius. 1906 - 1907 m. „Naujoji Gadynė“ ir „Skardas“ bendradarbis. 1906 m. kovo mėn. areštuotas, nuteistas, bet pabėgo. 1907 m. gegužės 19 d. sulaikytas gatvėje, 1908 m. vasario 11 d. nuteistas 3 m. tvirtovės kalėjimo, bet, paaiškėjus, kad 1906 m. buvo pabėgęs, 1909 m. lapkričio 12 d. nuteistas 8 metams. Iki 1913 m. kalintas, 1913 m. ištremtas į Jenisejaus gub. 1913 m. pabėgo iš tremties. 1913-1914 m. „Vilnies“ bendradarbis. 1914 - 1916 m. L SDP Užsienio biuro vadovas Galicijoje ir Škotijoje. 1915 - 1916 m. Belšilyje redagavo Lietuvių socialistų sąjungos Didžiojoje Britanijoje savaitraštį „Rankpelnis“. Mirė 1935-02-17.

Pijus Mičiulis (1882 – 1934), dramaturgas, gimė

Ožkabaliuose, Bartninkų sen.

Gimė 1882 09 16 Ožkabaliuose, mirė 1923 09 02 Kaune. Dramaturgas, paskelbė dramas „Erškėčių taku“ „Sugriuvęs gyvenimas“ (abi 1913 m).

Petras Mikolainis (1868 – 1934), knygnešys, gimė Čižiškių km, Vištyčio sen, Vilkaviškio raj.

Gimė 1868 m. gegužės mėn. 26 d.  Čižiškių k., Vištyčio a., Vilkaviškio r. Mirė 1934 m. sausio mėn. 7 d.  Niujorke (JAV) . lankė Vištyčio pradinę mokyklą. Lietuviškąją draudž. spaudą tėvo paskatintas savarankiškai pradėjo gabenti eidamas 19-uosius metus (1887). Susipažino su to meto Suvalkijos žymesniaisiais knygnešiais - A. Grinevičiumi, M. Akeliu, J. Kancleriu ir kt. Siuntinėjo spaudą į Peterburgą, Jelgavą, Rygą ir kt. miestus. Turėjo nemažai talkininkų (E. Geležiūnienė, A. Šukvietis ir kt.). Ne kartą žandarų gaudytas, persekiotas, buvo pasivadinęs Petru Mikalojumi. 1900 m.  pasitraukęs į Prūsiją, apsigyveno Ragainėje, vėliau persikėlė į Tilžę. 1891 m. jam pavyksta gauti pasą Motiejaus Noveskio pavarde. Įsidarbina pas spaustuvininką J. Šionkę. Parūpina jam iš Lietuvos rankraščių ir prekiauja lietuviškais spaudiniais. 1893 m. Tilžėje įsteigia lietuviškos spaudos sandėlį - parduotuvę. Pats veždavo draudž. spaudą į Lietuvą, naudodamasis E. Jagomasto, M. Jankaus pasais. 1894 - 1895 buvo "Varpo" ir kt. varpininkų leidinių atsakingasis leidėjas. Nuoširdžiai rūpinosi V. Kudirkos raštų leidimu ir dar jam gyvam esant suspėjo išleisti poezijos rinkinį, pasakėčias, natas. 1909 m.  išleido visus V. Kudirkos raštus. 1895 m. priverstas išvykti iš Vokietijos. 1896 m. apsigyvena JAV. Čia dirbo „Vienybės lietuvininkų“ redakcijoje. 1901 m., grįžta į Tilžę, Steigia knygų sandėlį ir parduotuvę, policija neleidžia ir priverčia išvykti. 1902 m. grįžta į JAV. Aktyviai įsijungia į lietuvių draugijų veiklą, dirba redakcijose, leidyklose. Rašo vadovėlius, mokslo populiarinimo knygeles, lietuviškų knygų katalogus. Bendradarbiauja Lietuvoje leidžiamuose laikraščiuose.

Nijolė Miliauskaitė (1950 – 2002), poetė, gimusi Keturvalakiuose, Vilkaviškio raj,.

Gimė 1950.01.23 Keturvalakiuose (Vilkaviškio r.), mirė 2002.03.25 Druskininkuose, palaidota Vilniuje.
1973 baigė lituanistikos studijas Vilniaus universitete, dirbo Centriniame archyve, Knygų rūmuose, savaitraščio „Kalba Vilnius“ redakcijoje, vėliau atsidėjo kūrybai. Kartu su vyru poetu Vytauto P.Blože gyveno Druskininkuose. Pirmoji N. Miliauskaitės knyga – „Uršulės S. portretas“.

Vincas Nagornockis (1869 – 1939), dramaturgas, prozininkas, gimė

Vištytyje

Gimė 1869 m. Mokėsi Vištyčio pradžios mokykloje, 1882 išvyko į JAV, dirbo siuvykloje. Mirė 1939 Baltimorėje. Parašė ist. Dramų 1905 „Živilė“, 1908 „Pilėniečiai“, 1911 „Rutvilė“, 1925 Komedija – „Bijūnėlis“, 1921 apsakymas „Doros sargas“

Vincas Natkevičius (1918 – 1998), literatas, žurnalistas, gimė Ožkabaliuose, Vilkaviškio raj.

Gimė 1918-01-06 Ožkabaliuose, mirė 1999-06-26 Viernheime (Vokietija) Literatas, žurnalistas, visuomenininkas. Baigė Vilkaviškio J. Basanavičiaus gimnaziją, studijavo VDU Teologijos-filosofijos ir VU humanitarinių mokslų fakultete. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1966 m. baigė Tiubingerno universitetą. Aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje, 1967-1980 m. Vasario 16 gimnazijos direktorius, aktyvus Vokietijos Lietuvių bendruomenės narys, Europos lietuviškųjų studijų savaičių organizatorius ir paskaitininkas.

Vytautas Valentinas Navickas (1923), poetas, gimė Vaitkų km., Pilviškių sen. Vilkaviškio raj.

Gimė 1923 06 26 Vaitkų kaime (dabartinė Pilviškių seniūnija, Vilkaviškio rajonas). Baigė pradžios mokyklą ir progimnaziją Pilviškiuose, Marijampolės Rygiškių Jono berniukų gimnaziją, Baigė Veterinarijos akademiją, dirbo veterinarijos gydytoju, vėliau - veterinarijos dėstytoju Aukštadvario aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje. Poeziją pradėjo rašyti dar gimnazijoje, vėliau aktyviai dalyvavo Aukštaitijos, Dainavos ir Sūduvos literatų veikloje. Brandžiausius eilėraščius parašė Lietuvos Atgimimo metais.
išleido trylika poezijos rinkinių, tapo respublikinio literatūrinio konkurso Žydinti vyšnios šakelė (Vilnius,1990), dr. N.Bataitytės-Glažė literatūrinio fondo Stasio Bataičio premijos (JAV, Los Andželas, 1997) ir LNRS 5-osios Vasaros poezijos šventės (Kaunas, 2003) laureatu.

Jonas Norkus (1893 – 1960), pedagogas, vertėjas, gimė Jurkšų km., Pilviškių sen., Vilkaviškio raj.

Pedagogas, vertėjas jonas Norkus (1893-1960) Jurkšuose, Pilviškių sen. Vilkaviškio raj. Parengė vadovėlių ir skaitinių mokykloms. Sudarė ir išleido dainų rinkinį „Didžiojo karo laikų liet. dainos“ (1927)

Juozas Paukštys (1861 – 1906), leidėjas, spaudos darbuotojas, gimė Naujininkų km., Vištyčio sen.

Lietuviškos spaudos darbuotojas ir leidėjas. Gimė 1861 Naujininkų kaime, Vištyčio valsčiuje. Išvyko į JAV. Mirė Pensilvanijoje  1906.

Pranas Penkaitis (1877 – 1931), prozininkas ir dramaturgas, gimtinė Daugėlaičiuose, Kybartų sen.

1877 01 15 Daugėlaičiuose - gimė prozininkas ir dramaturgas Pranas Penkaitis. Mirė 1931 12 19 Kaune.

Albinas Rimka (1886 – 1944), ekonomistas, statistikas, spaudos, politikos ir visuomeninis veikėjas, gimė Skerpievių km., Vilkaviškio raj.

Gimė 1886 m. vasario 16 d. Vilkaviškio apskrityje, Laukeliškio valsčiuje, Skerpievių kaime – 1944 m. vasario 27 d. Vilniuje) – ekonomistas, statistikas, Lietuvos spaudos, politinis ir visuomenės veikėjas. 1921 – 1923 m. studijavo Frankfurto prie Maino (Vokietija) visuomenės ir prekybos mokslų akademijoje pas žymų vokiečių statistiką Georgą Majerį. 1908 – 1911 m. laikraščio „Lietuvos ūkininkas“ redakcijos darbuotojas. 1911 m. emigravo į JAV, ten. redagavo laikraščius „Jaunoji Lietuva“, „Ateitis“. Po Spalio revoliucijos gyveno Voroneže (Rusija). 1918 m. grįžo į Lietuvą, žemės ūkio reformos komisijos narys.

1919 m. – dienraščio „Lietuva“ redaktorius, vėliau Spaudos ir propagandos biuro direktorius, Žemės ūkio ministerijos Statistikos skyriaus viršininkas. 1920 m. išrinktas į Lietuvos Steigiamąjį Seimą. 1926 m. birželio 15 d. – gruodžio 17 d. Mykolo Sleževičiaus XIII Ministrų kabinete – finansų ministras. 1927 – 1928 m. Centrinio statistikos biuro direktorius. 1928 – 1939 m. Lietuvos banko Statistikos ir ekonomikos skyriaus vedėjas. redagavo žurnalus „Varpas“, 1924 m. – „Lietuvos ūkis“, 1935 – 1940 m. – „Ekonomika“, bendradarbiavo laikraščiuose „Lietuvos žinios“, „Tautos ūkis“ ir kt. Nuo 1923 m. Lietuvos universiteto statistikos, ekonominės politikos ir visuomeninės ūkio istorijos docentas. 1930 m. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, 1939 m. – ekonomikos daktaras. Nuo 1940 m. – Vilniaus universiteto profesorius, 1940 – 1941 m. Ekonomikos fakulteto dekanas. 1941 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. Lietuvos Ekonomistų draugijos narys, nuo 1939 m. pirmininkas, pas jį lankydavosi rašytojai Balys Sruoga, Kazys Boruta su šeimomis, kunigas Mykolas Krupavičius, ekonomistai Vladas Jurgutis, Juozas Pajaujis ir kiti .

Petras Rimša (1881 – 1961), grafikas, gimė Naudžių kaime, Pilviškių sen., ten yra rodyklė P.Rimšos į gimtinę. Sodyboje yra muziejus.

Petras Rimša (1881 – 1961)
Skulptorius, grafikas. Dailę studijavo Varšuvoje, vėliau – Paryžiaus dailės mokykloje, Krokuvos dailės akademijoje.
1906 m. sugrįžo į Vilnių, įsijungė į lietuvių kultūrinį darbą, dalyvavo steigiant Lietuvių dailės draugiją, rengiant pirmąsias meno parodas, jose eksponavo savo kūrinius.
Išgarsėjo kaip patriotinės simbolikos skulptūrų „Artojas“, „Lietuvos mokykla 1864 – 1904“, „Skausmas“ ir kt. autorius. Pasižymėjo kurdamas bareljefinius portretus, medalius. Meno klausimais rašė spaudoje, apipavidalino ir iliustravo daug knygų.

Antanas Rucevičius (1880 – 1949), knygnešys, gimė Pavembrių km., Bartninkų sen., Vilkaviškio raj.

Gimė 1880 m. gegužės 30 d. Pavembrių k. (buv.), Bartninkų apyl. , Vilkaviškio r.  Mirė 1949 m. balandžio mėn. 11 d. Kaune.  Gimė valstiečių šeimoje. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje. 1898 m. toliau mokėsi Jelgavos ir Liepojos gimnazijose. Aktyviai dalyvavo slaptųjų moksleivių būrelių veikloje. 1900 m. sugrįžo Marijampolėn draudžiamą. lietuvišką spaudą pradėjo skaityti dar mokydamasis Marijampolėje 1901 m. liepos 1 d. kartu su jais įkūrė Artojų draugiją. turėjo slaptą „Ūkininko“ redakcijos adresą, kuriuo siųsdavo savo ir kitų korespondencijas bei surinktą tautosaką. Platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Tuo reikalu pats slapta važinėjo į Tilžėje esančių lietuviškų laikraščių redakcijas ir į Rokaičius pas M. Zauniūtę. Į Marijampolę knygnešių atgabentą spaudą platindavo ir pats. Nuveždavo į Suvalkus - Karaliui, į Vilnių - J. Vileišiui, į Šiaulius - P. Višinskiui, A. Janulaičiui, J. Biliūnui. Paštu išsiųsdavo į Odesą, Peterburgą ir kt. Palaikė ryšius su kauniečiais J. Pakniu, Gediminaite, kurie ir patys atvažiuodavo draudžiamos spaudos. Siųsdavo korespondencijas į „Ūkininką“, „Varpą“, „Naujienas“. Suorganizavo vaidintojų trupę, kuri 1901-1902 Marijampolės apylinkėse suvaidino apie 10 slaptų spektaklių.
Vaidintojais buvo Vitkauskai, Ambraziejai, Pr. Penčyla, Matulaičiai ir kt. 1902 m. įstojo į Kazanės pramonės mokyklą. Nuo 1903 m. liepos 25 jam paskirtas kardomasis areštas Marijampolėje, rugpjūčio 1 d. paleistas už 1000 rb užstatą. Dėl caro 1904 m. rugpjūčio 11 d. manifesto byla nutraukta. Vėlesniais metais dirbo redakcijose, leidyklose, spaustuvėse. Apdovanotas Lietuvos
nepriklausomybės medaliu (1928) ir Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio ordinu (1932).

Dalia Saukaitytė  (1950), poetė, vertėja, gimė Uosių km., Vilkaviškio raj.

Poetė, vertėja. Gimė 1950.09.20 Uosiuose, Vilkaviškio raj. Baigė VU Kauno sk., dirbo S. Nėries muziejuje, dėstė filosofiją VU. Dirba leidykloje „Baltos lankos“. Nuo 1973 m. - LRS narė.

Vida Simonaitytė Redaitienė (1944), kalbininkė, pedagogė, mokslų daktarė, gimė Sauginių km., Vilkaviškio raj.

Gimė 1944 m. sausio 2 d. Saugonyse (Vilkaviškio r.). Mokėsi Kybartuose. Studijavo Vilniaus pedagoginiame institute. Mokytojavo. 1973-1994 m. dirbo Lietuvių kalbos institute. Nuo 1993 m. docentė. Nuo 1994 m. dirba Vilniaus pedagoginiame universitete. 1998 m. išleido knygą „Vakarų kalbų naujieji skoliniai“ (su V.Vitkausku). Paskelbė straipsnių leksikos, sociolingvistikos, kalbos kultūros klausimais „MA darbuose“, „Kalbos kultūroje“, Šiaulių, Kauno, Klaipėdos universitetų „Mokslo darbuose“, „Gimtojoje kalboje“, „Gimtajame žodyje“, „Literatūroje ir mene“, „Lietuvos aide“, „Kalba Vilnius“, „Lietuvių kalbotyros klausimuose“, rinktinėse. Paskelbė mokslinių darbų užsienyje: Tyrinėtas kalbinis palikimas - kartu su V.Vitkausku parengtas Paparonio raštų kalbos žodynėlis (išspausdinta 1997 m. A.Šmulkščio-Paparonio „Rinktiniuose raštuose“).

Kotryna Pakušaitienė Sinkevičiūtė (slap. K.S. Lietuvaitė) (1889 – 1957), literatė, gimė Majoriškių km., Vilkaviškio raj.

Literatė Kotryna Sinkevičiūtė-Pakušaitienė gim. 1889 m. Majoriškiuose, mirė 1957-10-10 . Rašė apsakymus ir eilėraščius, 1914 išspausdino pjesę „Žingsniai prie šviesos“.

Simanas Skinkis (Skinkys) (1842 – 1937), tautosakininkas, kunigas, kalbininkas, gimė Antupiuose, Vilkaviškio raj.

Gimė Antupiuose 1842 . Tautosakos rinkėjas, žodynininkas, kunigas, mokėsi Vilkaviškyje, Marijampolėje. Dirbo Pajevonyje, Lukšiuose, Mirė 1937 , palaidotas drauge su broliu kunigu Juozu Skinkiu. Mokėsi Antupiuose, Vilkaviškyje, Marijampolėje. Mokytojavo Gižuose. Mokėsi Seinų kunigų seminarijoje . Ten ėjo įvairias pareigas. Kunigavo Pajevonyje, Lukšiuose, Žemojoje Panemunėje. Spaudos platintojas ir rėmėjas. Rinko lietuvių kalbos žodžius ir kt. 1875-1876 m. sudarė dalį lietuvių-rusų kalbų žodyno.

Skinkys Algirdas (1925–1970), poetas, gimė Rūdos km., Vilkaviškio raj.

1925 01 02–1970 04 11, Rūdos kaime, mokėsi Gižuose ir Vilkaviškyje. Poetas.

Skinkys Juozas (1870 – 1943), poetas, kunigas, gimė Antupių km., Vilkaviškio raj.

Poetas, kunigas. Gimė 1870 12 01 , mirė 1943 01 25 Žemojoje Panemunėje (slap. Antužių Juozas)

Vincas Staniškis (apie 1850  - apie 1920), kalbininkas, varpininkas, Gimė Išlandžių km., Vilkaviškio raj.

Gimė apie 1850 m. Išlandžių k. (Vilkaviškio r.) - mirė gal 1920 m. Kivešmoje (Rusijoje).Mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Studijavo Maskvos universitete. Mokytojavo Marijampolės gimnazijoje, Lomžoje.

Juozas Stanaitis (1865 – 1925), generolas, inžinierius  ir Petras Stanaitis (1869 – 1936), inžinierius, jų gimtinė Slabaduose,  ten pastatytas paminklas. Slabaduose yra ir jų kapas.

Prano Stanaičio vardu pavadintas tiltas prie Slabadų.

Juozas Stanaitis gimė 1865 m 08 13 d. Matarų kaime. Mokėsi Marijampolėje, tolimesnį gyvenimą susiejo su kariuomene. Buvo paskirtas Kariuomenės vadu prie prezidento Stulginskio. Mirė 1925 liepos 12 Matarnuose, kur ir gyveno.

Pranas Stanaitis gimė 1869 02 29, mirė 1936 03 20 – jis taip pat daug nuveikė šalies ūkio kūrime, dirbo Geležinkelių statybos inžinieriumi. Abu broliai palaidoti Slabadų kapinėse.

Magdalena Stankūnienė (1925), menininkė, gimė Šunskų parapijoje, Vilkaviškio raj.

Magdalena Birutė Stankūnienė gimė 1925 m. Oželių sodyboje, Šunskų parapijoje, Vilkaviškio apskrityje. 1936-1940 m. mokėsi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje. Antrojo pasaulinio karo metais išvyko į Angliją. Dailės mokėsi Vokietijoje. 1958-1960 m. lankė Londono S.Martino meno akademiją. Emigravusi į JAV, 1961-1967 m. studijavo Bogano kolegijoje, Meno institute. 1970 m. baigė Dailiųjų menų akademiją Čikagoje. 1968 m. M.B.Stankūnienė surengė pirmąją personalinę parodą Balzeko lietuvių kultūros muziejuje, Čikagoje. Tėvynėje dailininkė pirmąją parodą surengė 1980 m. M.B.Stankūnienė muziejams, bibliotekoms, galerijoms yra padovanojusi tūkstančius savo sukurtų kūrinių ir sukauptų kultūros vertybių, įvairių dokumentų bylų apie kitus išeivijos dailininkus. Paramą ji teikia ir našlaičiams, įvairiems leidiniams, globoja į JAV atvykstančius menininkus. M.B.Stankūnienė apdovanota DLK Gedimino ordinu.

Vincas Steponaitis (1904-1966), prozininkas, gimė Paprūdžiuose, Pilviškių sen. Vilkaviškio raj.

Gimė 1904 10 01 Paprūdžiuose, mirė 1966 07 31 Bostone. Rašė feljetonus. Smulkiosios prozos rinkinys „Mirštančios gulbės“ (1936)

Šemerys Salys (Saliamonas Šemerauskas) (1898 – 1981), poetas, pedagogas, gimė Vilkaviškyje.

Gimė 1898 metų gegužės 21-ąją Vilkaviškyje, gimnaziją baigė 1918 metais Voroneže, universitetą - 1929 metais Kaune. Poetas avangardistas, „Keturių vėjų“ sąjūdžio dalyvis. Jo poezija („Granata krūtinėj“, 1924; „Liepsnosvaidis širdims deginti“, 1926) sukėlė daug triukšmo, poetas net buvo apkaltintas pornografija.  1927 metais S.Šmerauskas pradėjo mokytojauti Klaipėdoje, o vokiečiams užėmus Klaipėdos kraštą grįžta į gimtinę - Vilkaviškį. Dirba gimnazijoje, užima inspektoriaus pareigas. Kybartų gimnazijoje dirbo dvejus mokslo metus - 1942/1943 ir 1943/44, Karui pasibaigus, 1945 metų rudenį, Šmerauskų šeima sugrįžta į Klaipėdą, Saliamonas Šmerauskas mirė 1981 metais.
Be kelių poezijos rinktinių jo plunksnai priklauso ir prisiminimų knyga „Žmonės mano gyvenime“. Prisiminimų knygą apie Salį Šemerį „Mes buvome tokie“ yra išleidusi ir jo žmona Leonija Šmerauskienė. Salio Šemerio vardu pavadinta Klaipėdos suaugusiųjų vidurinė mokykla.

Julija Švabaitė Gilienė (1921), poetė, prozininkė, gimė Čyčkų km., Vilkaviškio raj.

Gimė 1921.05.21 Čyčkuose, Vilkaviškio raj. 1939–1943 m. studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą VDU, Paryžiaus universitete, VU. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1946 m. išvyko į Australiją, 1960 m. persikėlė į JAV. Nuo 2001 m. - LRS narė.

Ksaveras Urbanavičius (1896 – 1973), vertėjas, gimė Bebrininkų km., Vilkaviškio raj.

Gimė 1896 08 14 Bebrininkuose, Vilkaviškio raj. Mirė 1973 05 13 Vilniuje. Dirbo leidyklose, kalėjo Stuthofe, daug vertė.

Feliksas Vaišnoras (1897 – 1972),  poetas, vertėjas, gimė Pilviškiuose.

Slap. F. Sodainis, gimė 1897 05 18, Pilviškiuose, mirė 1972 08 21 Vilniuje.

Regina Vaitavičiūtė Januškevičienė (1896 – 1978), dramaturgė, vertėja, gimė Masikvietiškio km., Vilkaviškio raj.

Gimė (1896) Regina Vaitavičiūtė-Januškevičienė, dramaturgė. Gimė Masikvietiškyje. Mirė 1978 08 16. Studijavo meną, vaidino filmuose. Rašė kino scenarijus, memuarus.

Valerija Vaitkevičiūtė (1929), kalbininkė, mokslų daktarė, gimė Kunigiškių km., Vilkaviškio raj.

Gimė 1929 m. kovo 20 d. Kunigiškių k. (Vilkaviškio r.).Studijavo Vilniaus universitete. 1953-1956 m. Leningrado universiteto aspirantė. 1956-1970 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute (nuo 1963 m. vyresnioji mokslinė bendradarbė). 1958 m. apgynė daktaro disertaciją „Lietuvių literatūrinės kalbos priebalsiai“. Parengė 1964 m., 1979 m., 1994 m. tris lenkų-lietuvių kalbų žodynus. Parašė fonetikos skyrių „Lietuvių kalbos gramatikos“ t. 1 1965 m. 1995 m. išleido knygą „Bendrinės lietuvių kalbos priegaidės“, 1998 m. - „Posakių ir žodžių žodyną“ (lotynų, anglų, prancūzų, lenkų, vokiečių, italų, ispanų ir kt. kalbomis). 1999 m. išėjo „Tarptautinių žodžių žodynas A-K“. Paskelbė straipsnių fonetikos, tarties, sintaksės klausimais „Lietuvių kalbotyros klausimuose“, „Pergalėje“ ir kt.

Leonas Vaitukaitis (1928), rašytojas, gimė Vilkaviškyje

Gimė 1928 04 16 Vilkaviškyje. Išleido romaną „Be paliaubų“ (1963)

Leonardas Valaitis (1936), poetas, satyrikas, gimė Kupreliškių km., Pilviškių sen., Vilkaviškio raj.

Gimė 1936 Kupreliškiuose, Pilviškių sen. Baigė veterinarijos akademiją. Studijavo žurnalistiką. Išleido satyros rinkinius „Kelmai kelmučiai“ (1973), „Gyvačių trauktinė“ (1978).

Liudas Zeikus (1900-1962), prozininkas, gimė Parausių km., Vilkaviškio raj.

Mokėsi Paežerių mokykloje, vėliau gyveno JAV , Čikagoje.

Bronius Zumeris (1920 – 1998), rašytojas, žurnalistas, gimė

Bobių km., Klausučių sen., Vilkaviškio raj. Rašytojo tėviškėje pastatytas paminklinis akmuo, pasodinta ąžuoliukų. Bobiai yra 1 km į šiaurę nuo Augalų ir Didvyžių.

Bobiuose - rašytojas Bronius Zumeris (1920-1998). Rašytojo vaikystė buvo sunki. Išleido atsiminimų knygą „Tarp mokslo ir duonos“. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949 persikėlė į Australiją. Mirė Australijoje. Už 1956 išleistą knygą „Gyvenimo keliu“ gavo jaunimo premiją. Išleido knygą „Kalėdų varpai“ (1957). 1967 – „Dabarties sutemose“,, 1985 – „Tylinti tauta“, monografiją „Juozapas Skvireckas“.

Liudvikas Žaldaris (1900-1938), poetas, gimė Keturvalakiuose, Vilkaviškio raj.

Mokėsi Marijampolėje. 1920 įstojo į komjaunimą. 1923-24 už priešvalstybinę veiklą kelis kartus pateko į kalėjimą. 1924 pasitraukė į Rusiją. Nuo 1929 gyveno Minske, dirbo radijo komitete lietuviškų laidų vedėju, redaktoriumi. 1938 buvo Smolenske sušaudytas. Paskelbė eilėraščių „Naujojoje gadynėje“, „Kibirkštyje“, 1934 išleistame almanache „Po raudonąja vėliava“.

 Elvyra Žebertavičiūtė (1933), aktorė, gimė Bartninkuose, Vilkaviškio raj.

Gimė 1933 sausio 7 d . Vaidino kine ir televizijoje. Sukūrė daug ryškių visiems žinomų vaidmenų.

Vincas Žemaitis (1896 – 1983), girininkas, visuomeninkas, gimė Žaliojoje (Andriškių kaime),

 jo vardu pavadinta pagrindinė Žaliosios mokykla.

Vincas Žemaitis – Kazlų Rūdos miškų urėdas revizorius, žurnalo „Girios aidas“, dienraščio „Laisvė“ redaktorius. Gimė 1896 m. Vilkaviškio apsk. Įsteigė meteorologijos stotį, vykdė ilgalaikius medžių ir dirvožemio tyrimo darbus, įsteigė dekoratyvinių medžių ir krūmų medelyną. Labai suintensyvino miškų ūkio plėtrą. Pastatė naujus urėdijos pastatus, bokštus gaisrams stebėti, visas girininkijas aprūpino telefonais. Savo iniciatyva pradėjo ugdyti jaunuolynus. Subūrė Lietuvos miškininkus, plėtojo jų spaudos leidybą. Įsteigus Lietuvos miškininkų sąjungą, išrinktas jos pirmininku. Išeivijoje padėjo rengti Amerikos „Lietuvių enciklopediją“. 1931 m. apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu. Mirė 1983 m. Čikagoje.

Tomas Žičkus (Žičkauskas) (1844–1929),  poetas, aušrininkas, kalbininkas, gimė Simanėliškiuose, Vilkaviškio raj.

Gimė 1844 m. gruodžio 21 d. Simanėliškių dv. (Vilkaviškio r.) - mirė 1929 m. liepos 21 d. Marijampolėje. Mokėsi Zyplių pradžios mokykloje (pas A.Tatarę), Marijampolės keturklasėje mokykloje. 1863 m. sukilimo dalyvis. Vėliau baigė Suvalkų gimnaziją. Mokytojavo Krosnoje, Marijampolėje, „Žiburio“ draugijos mokyklose. I pasaulinio karo metais pasitraukė į Rusiją. Rašė „Aušroje“ T.Linkio slapyvardžiu, pats platino „Aušrą“. Bendradarbiavo „Šviesoje“, „Unijoje“, „Lietuviškame balse“, „Vilniaus žiniose“. Rankraščiu liko 1882 m. parašytas „Spindulys mokslo“ (arba „Rankvedis lietuvių kalbos dėl pradžios mokyklų“). Išspausdino dvi istorines poemas, kūrė eilėraščius, pasakėčias, vertė iš lenkų kalbos.

Žilius Jonas (Jonila) (1870 – 1932) , poetas ir vertėjas, Gimė Jurkšų km., Vilkaviškio raj.

Gimė 1870, apie 1880 mokėsi Marijampolės gimnazijoje, vėliau Polocko kunigų seminarijoje Lenkijoje. 1893 išvyko į JAV. Redagavo žurn. „Tėvynė“.  Nuo 1921 apsigyveno Klaipėdoje, atsisakė kunigystės, sukūrė šeimą, mirė 1932 Klaipėdoje.  Išleido poezijos rinkinius „Dainų pynės“ (1907), „Veikalai, reikalėliai“ (1912), vertė A. Mickevičiaus „Gražiną“, „Konradą Valenrodą“.

Jonas Žmuidzinas (1898 – 1989), diplomatas, rašytojas, prozininkas, poetas, gimė Keturvalakių km., Vilkaviškio raj.

Gimė 1898 06 10 Keturvalakiuose, mirė 1989 11 03 Toronte (Kanadoje). Išleido apsakymų rinkinius „Ryto kraujas“ (1929), poemą „Pajūrio himnas“ (1931) , apybraižų knygą „Runcė ir Dandierinas“ (1969).

Mažučių šaltinėlis Vilkaviškio raj., 2 km nuo Alksnėnų.

Vilkaviškio vyskupija, Vilkaviškio dekanatas, Alksnėnų parapija.

Legenda pasakoja, kad pro tą vietą, kur yra šaltinėlis, ėjo senelis ir pamatė labai gražią mergaitę, prausiančią veidą. Pagal vieną padavimą — ji nieko nesakiusi, pagal kitą — tarusi: „Prauskitės ir naudokitės“. Senelis nuskubėjęs į artimiausią sodybą ir pranešęs apie įvykį. Į nurodytą vietą subėgo žmonės. Gražiosios mergaitės jau nerado, bet toje vietoje iš žemės tryško šaltinis, nors jo ten niekuomet anksčiau nebuvo. Nedaug suko galvą tuo laiku religingi žmonės ir tyra širdimi priėmė, kad juos aplankiusi pati Švč. Mergelė Marija ir jiems atnešusi dovanų šitą šaltinėlį. Vietiniai žmonės netrukus apie šaltinėlį surentė rąstų rentinėlį ir pastatė nedidelę koplytėlę. Viduje įrengė altorėlį. Liaudies meistrai išpuošė jį įvairiais drožiniais, padarė gražų kryžių ir Švč. Mergelės Marijos statulėlę. Laikui bėgant mediniai rentiniai pakeisti betoniniais. Pirmas Alksnėnų klebonas buvo Jonas Astrauskas. Po jo — Antanas Raduišis. Jie nesiėmė didesnių darbų. Po jų atėjęs kunigas Vincentas Čitavičius praplėtė Alksnėnų koplyčią ir ėmėsi tvarkyti remonto reikalaujančią Mažučių koplytėlę. Nugriovė senąją medinę ir jos vietoj pastatė
naują mūrinę. Sienas išdekoravo iš ąžuolo padarytais ąžuolo lapų ornamentais, tvirtindamas juos betone. Br.Kviklio „Vilkaviškio vyskupijoj“ (Chicago, 1982 m.) rašoma, kad "prie koplytėlės stovėjo medinis aukštas kryžius, kuriam papuvus ūkininkas Augustaitis pastatė geležinį, o Elena Jasaitienė apie 1938 m. vietoj senosios pastatė naują, mūrinę koplytėlę". 1944 m. koplytėlė buvo sugriauta. Ąžuolo lapų nuolaužos tebesaugomos Alksnėnų bažnyčioje. Po karo klebonui Vincentui Kizlaičiui leista atstatyt medinę koplytėlę. Prieš karą joje buvo laikomos šv. Mišios. 1988 m. kun. Antanas Lukošaitis gavo leidimą atstatyt koplytėlę prie šaltinėlio ir atstatė. Nuo geležinkelio apie 80 metrų esanti koplytėlė buvo kvadratinė, maždaug 2x2 m. Šalimais stovėjo kryžius — padėka už širdies ligos išgydymą. Vieta apsodinta gėlėmis ir išgrįsta plytelėmis. Netoli koplytėlės yra dar keli šaltiniai arba vieno gilaus šaltinio čia kelios versmės. Kun. A.Lukošaičio rūpesčiu 1991 m. pastatyta originali koplyčia iš lauko akmenų, talpinanti apie 100 žmonių. 1995 m. vasarą šalia koplytėlės pastatyta 14 Švč. Mergelės Marijos Skausmo ir Džiaugsmo paslapčių koplytstulpių.