2017 06 28
Naujienų agentūra

 



 

 

 

                                                                                                   

                                                                                   

Lietuvių kalbos dienos Gardine
NAUJIENOS -> Kultūra

Praėjusį šeštadienį Baltarusijoje, Gardine vyko Lietuvių kalbos dienų renginiai ir susitikimai. Gardino lietuvių visuomeninio susivienijimo „Tėvynė“ patalpose bei J.Karsko vardo mokslinėje bibliotekoje, kuri  įsikūrusi Gardino naujojoje pilyje, vyko prasmingas Lietuvių kalbos dienos paminėjimas, kurį organizavo susivienijimo vadovai bei aktyvūs nariai. Jo metu Gardino sekmadieninės lietuvių mokyklėlės mokytoja Svetlana Belinskaja su mokiniais bei Gardino Jano Kupalos universiteto studentais deklamavo eiles ir dainavo, buvęs ilgametis susivienijimo pirmininkas Algimantas Dirginčius vaikams ir jų tėveliams bei svečiams priminė Martyno Mažvydo bei visos Mažosios Lietuvos svarbą lietuvių kalbai ir kultūrai. A.Dirginčius buvo vienas iš Gardino televizijos įkūrėjų bei ilgametis jos darbuotojas, tad susirinkusieji pamatė jo sukurtą dokumentinį filmą M.Mažvydą ir Ragainę "Vaizdinis ir meninis Martyno Mažvydo įvaizdis" (jį galima rasti po straipsnio tekstu). 

Pranešimą "Martyno Mažvydo epocha" skaitė profesorė, istorijos mokslų daktarė Svetlana Morozova. Dalis jos teiginių ir poteksčių (tarp jų tokios, kad, pasak ją, "lietuviai į Mažąją Lietuvą atvyko tik XV-XVI am.", "Vilniuje ir visame jo krašte tuo metu tarsi nebuvo lietuviškos bendruomenės ir jos kultūros, o vyravo Petro Skorinos vedama baltarusiška bendruomenė") sukėlė daug diskusijų. Vedantieji pasidžiaugė, kad mokslinėje bibliotekoje "turi virti mokslinės diskusijos".

Pranešėjos informacija buvo patikslinta, kad būtent iš Vilniaus krašto bendruomenės kilęs Stanislavas Rapalionis, kuris kartu su kitais Didžiosios ir Mažosios Lietuvos lietuviais daug metų dirbo rengdami pirmąją knygą lietuvių kalba, o jų komandos narys Martynas Mažvydas šį darbą Ragainėje išbaigė ir organizavo knygos, kuri išleista Karaliaučiuje 1547 m. atspausdinimą. Profesorė pasiteisino, kad jos išsakytą nuomonę atspindėjo jos aplinkoje lengviau prieinama literatūra.

Šis atvejis - tai tarsi dar vienas priekaištas mūsų mokslininkams ir istorikams, kurie jau senokai mažiau nei kiti kaimynai girdimi už Lietuvos Respublikos ribų, ypač lietuvių etniniuose kraštuose, o taip pat buvusioje Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, lietuviškų asmenybių, istorijos ir kilmės supratimo klausimų ir atsakymų vietas užleisdami dažnai mums nedraugiškoms informacinėms akcijoms, savamoksliams ar prastai informuotų asmenų nuomonėms bei jų nekvalifikuotiems leidiniams.   Prof. S.Morozova pažadėjo ateityje geriau susipažinti su mūsų šalyje esama informacija bei nuomonėmis šiais klausimais, į jas atsižvelgti ir ateityje pranešimą taisyti bei kitą kartą jį bandyti perskaityti lietuvių kalba (šiuo metu ji mokosi lietuvių kalbos).

Šią temą pranešimu "Martynas Mažvydas ir jo pirmoji knyga" pratęsė Lietuvos Respublikos Seimo švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, papildomai akcentuodamas spaustuvių veiklos ypatumus ir reikšmę. Gardino srities J. Karsko mokslinės bibliotekos periodinių leidinių skyriaus vedėjos pavaduotoja Svetlana Rapeckaja kalbėjo tema "Istorinis Martyno Mažvydo palikimas".

Gardiniečius taip pat sveikino bei atminimo dovanėles moksleiviams įteikė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė, perskaičiusi pranešimą "Lietuvių kalbos abėcėlė", kurio metu detaliai supažindino su lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis, jų pažinimui skirtu žaidimu.

Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto dekanė docentė dr. Žydronė Kolevinskienė pristatė naują dvejų metų trukmės projektą, kuriuo bus iš dalies finansuojamos lietuvių kalbos populiarinimo ir mokymo veiklos. Dalį jų numatoma įgyvendinti kartu su Gardino J.Kupalos universitetu, jo studentus mokant lietuvių kalbos.

Atsižvelgiant į ankstesnįjį gardiniečių prašymą, kad jų bendruomenei trūksta šiuo laikmečiu išleistų lietuviškų knygų, VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius šeimininkams dovanojo knygą "Tolminkiemio sodininkas" bei kalendorius ir pirmosios lietuviškos knygos žodžiais kvietė "imti jas ir skaityti lietuviškai".

Baigiantis minėjimui, vietos moksleiviai ir studentai, besimokantys lietuvių kalbos, dailyraščiu rašė tekstus lietuvių kalba. Jų mokytojai ir svečiai išrinko gražiausių dailyraščių kūrėjus ir juos apdovanojo, taip pat "ranka" rašėme sveikinimus draugams ant atvirukų su senaisiais Gardino vaizdais.

Už jaunimo pastangas, bendradarbiavimą su bendruomene visiems dėkojo susivienijimo pirmininkas Antanas Juodaitis.

Šių susitikimų metu taip pat aptartos dalyvavusių įstaigų bendradarbiavimo galimybės stiprinant bendruomenės lietuviškumą Gardino srityje, kultūrinius mainus su šia bendruomene ir kitomis Gardino įstaigomis, organizuojant kitus tarpusavio ir tarptautinius renginius. Vėliau kartu su gardiniečiais padėjome gėlių prie Jono Jablonskio mokytojavimą Gardino berniukų gimnazijoje (1912-1914) menančios atminimo lentos (ant pastato Sovetskaja g.8 šiaurinės sienos), aplankėme 2017 m. vasario 20 d. Gardine oficialiai atidarytą parodą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys paveiksluose“ (parodos savininkas - UAB „Metalo Forma“ direktorius Antanas Vaičekauskas).

Nemuno euroregiono Marijampolės biuro inf.

Gardino lietuvių visuomeninio susivienijimo „Tėvynė“ nuotraukose - renginio akimirkos.  

 

  Atgal Archyvas Spausdinimo versija  
 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje  
AntiSpam
komentarų nėra
© NEMUNO EUROREGIONO
MARIJAMPOLĖS BIURAS.
Visos teisės saugomos.


Naujienų portalas yra projekto „Nemuno euroregiono įvaizdžio gerinimas ir informacijos sklaida“ dalis.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga

Sprendimas: Idamas.
Naudojama Smart Web sistema.